Mokslas ir IT

2019.04.11 20:33

Mokslininkas, nepabūgęs maisto pramonės: tai, ką daugelis valgome, tikrąja ta žodžio prasme naikina žmogų iš vidaus

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.04.11 20:33

Eidamas į susitikimą su mitybos specialistu visada susimąstai, kiek žalos savo kūnui padarei pasirinkdamas netinkamus maisto produktus, patingėdamas sportuoti, jausdamas stresą. Medicininės farmakologijos mokslininkas Paulas Claytonas teigia, kad šiuolaikinės medicinos ginklai nukreipti ne į tuos taikinius, o maisto produktų pramonės ir farmacininkų įtaka medicinai yra didelė problema.

Pasak Edinburgo universitete daktaro disertaciją apsigynusio mokslininko, yra daugybė istorinių ir mokslinių duomenų, parodančių, kodėl žmonės prieš kelis šimtus metų sveiki išlikdavo ilgiau ir kodėl šiandien vis daugiau jaunų žmonių serga regeneracinėmis ligomis, iš esmės naikinančiomis žmogų iš vidaus.

LRT.lt mokslininkas papasakojo apie savo idėjas, tyrimus ir straipsnius, kurie sukėlė tiek farmacininkų, tiek medikų pasipiktinimą.

– Pradėkime nuo žvilgsnio į praeitį. Knygoje rašote, kad mūsų protėviai išlikdavo sveiki daug ilgiau. Tą greičiausiai lėmė didesnis fizinis aktyvumas, natūralus, neapdorotas maistas. Ko galime išmokti iš praeities, istorijos?

– Tie, kas nežino savo istorijos, nežino, kas jie yra patys. Nenoriu pasirodyti ypač konservatyvus, bet turime žinoti, ką mes valgėme praeityje, kokie buvo mūsų įpročiai, gyvensena, kaip mes evoliucionavome. Be tokių praeities žinių mes negalime įvertinti dabartinės situacijos, dabartinės mitybos. Būtent tame istoriniame kontekste galima aiškiai pamatyti, kaip šiandien apdoroti maisto produktai mus nuodija.

Modernioje mityboje trūksta kai kurių gyvybiškai svarbių ingredientų. Tai, ką daugelis valgo dabar, tikrąja ta žodžio prasme naikina žmogaus audinius, naikina patį žmogų. Tai lėtinės degeneracinės ligos.

Tik tai suvokdami, suprasime, kokia neefektyvi ir neteisinga yra sveikatos apsaugos sistema. Mes neeliminuojame faktorių, kurie sukelia ateities problemas, o kovojame tik su ligos padariniais. Perfrazuosiu – mes ne tik neužkertame kelio ligai, tačiau apdorotu, maistine verte beturčiu maistu tas ligas skatiname, kad vėliau galėtume jas gydyti.

Žinias, finansus, išteklius nukreipiame kovoti su padariniais, o ne su priežastimis. Tokią sistemą aš galiu pavadinti post hoc krizių valdymu. Tai barbariškas ir nežmoniškas požiūris. Iš esmės susargdiname žmones, kad jie gautų medikamentus, kurie dar labiau jiems pakenks. Chemoterapija arba švitinimas, kai kovojama su vėžiu, žiaurus būdas, nepavadinčiau to gydymu.

Istoriniai mokslo duomenys rodo, kad skirdami daugiau dėmesio mitybai, daugeliu atveju neleistume ligai išsivystyti iki klinikinio lygmens. Tikiu, kad galėtume užkirsti kelią 80-90 proc. lėtinių degeneracinių ligų.

Dar daugiau, tyrinėdami Viktorijos laikų medicininius užrašus, mitybą, pastebėjome, kad žmogaus organizme tinkamas maistas padėdavo sukurti priešišką vėžiui aplinką. Šiandien mes tą apsaugą beveik sunaikinome. Bet kurios ląstelės galimybė virsti vėžine yra daug didesnė.

– Kaip to išvengti?

– Turime mokslu pagrįstomis žiniomis apie mitybą ginti žmones. Paklausite, nuo ko? Nuo didžiausių maisto pramonės korporacijų. Reikia teisinio reguliavimo, kuris jau taikomas kitiems gamintojams, pavyzdžiui, tabako pramonei.

Kelios milijardinės maisto korporacijos dominuoja pasaulinėje rinkoje. Kai susitinku su jų vadovais, klausiu, ar jų gaminami maisto produktai, kurie sukurti taip, kad didintų vartojimą ir skatintų priklausomybes, tinka ir vadovų vaikams? Dažniausiai atsakymas yra neigiamas.

– Kokie mitai apie maistą jus erzina labiausiai?

– Jie dažniau mane liūdina, o ne erzina. Mane liūdina kriminalinis tarptautinių maisto pramonininkų neatsakingumas. Maistas – emocijas kelianti tema. Žmonėms svarbu, ką jie deda į savo vidų. Be to, tėvai dažniausiai vaikams duoda tam tikrus produktus už gerą elgesį. Taip maistas sutapatinamas su geromis emocijomis. Natūralu, kad būtent maistą gaubia daugybė neracionalių dalykų.

Net žmonės, kurie dalija patarimus, ką valgyti ir ko ne, dažniausiai elgiasi neracionaliai. Išgirsti keisčiausių teorijų apie mikrobangų krosnelės pavojų sveikatai, daugybė žmonių garsiai teigia, kad žmogus iš prigimties yra vegetaras ar veganas. Jeigu norite būti veganu dėl aplinkos tausojimo ar moralinių priežasčių – puiku, aš tai gerbiu, tačiau nesakykite, kad žmogus iš prigimties ir nuo seno toks. Mes sukurti valgyti mėsą.

Visgi sutinku, kad tam tikra dieta gali būti naudinga, jei ji tęsiama ribotą laiko tarpą. Nes galiausiai ji vis tiek sukels rimtų problemų. Jei vertinsime naujausių potencialios gyvenimo trukmės tyrimų duomenis, žmonės, pasirinkę vegetarišką ar veganišką mitybą, nėra tarp lyderių.

Ilgiausiai gyvena įvairius maisto produktus vartojantys žmonės. Reikia nepadauginti mėsos, tačiau šiek tiek jos yra labai naudinga. Kai kurios skaidulos yra labai naudingos ir didina gerųjų mikroorganizmų įvairovę.

– Ši įvairovė labai svarbi?

– Taip, neabejoju tuo. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad skaidulų turtinga mityba pagerina organizmo funkcijas. Be to, galima 25-30 proc. sumažinti įvairių vėžinių susirgimų tikimybę.

Duomenys rodo, kad naudingųjų skaidulų gauname du kartus mažiau, nei rekomenduoja specialistai. Ir tai tik rekomendacija, pradinė norma.

– Ką manote apie itin dažnai naudojamus maisto konservantus?

– Yra gerų priežasčių, kodėl jie naudojami. Jie išties apsaugo maistą, sumažina apsinuodijimo maistu galimybę. Yra racionalaus grūdo.

Netgi yra mitybos specialistų, kurie teigia, jog vengdami konservantų išspręsime sveikatos problemas. Netikiu tuo. Konservantai tik maža sudedamoji dalis, kuri aplinką daro palankesnę ligoms plisti. Be to, pažeidžiamesnės yra tik tam tikros bendruomenės, žmonių grupės.

Pagrindinė problema tai, kad mes esame labai mažai fiziškai aktyvūs, o maistas, kurį valgome, yra labai mažos maistinės vertės. Suvartojama daug kilogramų, bet maistinė vertė labai maža. Iš išorės atrodome stori ir prisivalgę, bet viduje mūsų ląstelės badauja arba tenkinasi nuodais. Todėl suserga vis jaunesni žmonės.

– Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių santykis organizme?

– Tyrimų duomenys rodo, kad šis santykis šiandien nėra geras. Europiečių vidurkis yra vienas prie 15 ar 16, o turėtų būti vienas prie 2 ar 3. JAV šis santykinės dalies skaičius siekia net 25.

Įdomu tai, kad kuo didesnis šis skaičius, tuo didesnė rizika susirgti minėtomis lėtinėmis ligomis. JAV ir apskritai Šiaurės Amerikoje padėtis itin dramatiška. 2 iš 3 kalorijų amerikietis gauna iš technologiškai jau apdoroto maisto. Tikėtina amerikiečio gyvenimo trukmė nuolatos krenta. Galbūt dėl to amerikiečiai suvartoja daugiausia medikamentų, pavyzdžiui, jie suvartoja pusę visų pasaulio nuskausminamųjų. Priklausomybė milžiniška. Amerikiečiai yra labiausiai sergantys žmonės.

– Manote, kad ekstremalios bado dietos gali būti naudingos?

– Visuomenė pasidarė nutukusi. Su tuo kyla ir sveikatos problemų. Susikaupę riebalai siejami su įvairiomis ligomis. Jei tam tikra dieta gali padėti sumažinti svorį, blogųjų riebalų kiekį, tai viskas gerai. Bėda ta, kad dažnai dieta to padaryti nepadeda.

Daug geresnis sprendimas – intensyviau ir dažniau mankštintis, sportuoti. Įsivaizduokite, kad jūsų organizme jau trūksta vertingų maistinių medžiagų, o bado dieta jų tiekimą nutrauks visai. Tai nėra pats geriausias sprendimas, nors kai kuriais atskirais atvejais gali pasiteisinti.

Tokios dietos gali padėti trumpuoju laikotarpiu, tačiau tik tada, jei su maistu gaunate pakankamai vertingų skaidulų.

– Ar svarbu, kaip valgome? Skubėdami, lėtai? Kiek kartų per dieną valgyti optimalu?

– Manau, kad metabolizmo prasme valgyti per dažnai nėra gerai. Turėtų užtekti 1 ar 2 rimto pavalgymo kartų per dieną.

Dėl valgymo greičio yra skirtingų argumentų. Anksčiau tėvai vaikams lėpdavo maistą kramtyti itin ilgai, tačiau šiandien niekas to nedaro. Iš esmės ilgiau kramtydami maistą galime įsisavinti daugiau medžiagų.

Kita vertus, jau technologiškai apdorotas maistas turi labai daug cukraus. Tai vienas iš maisto pramonės triukų maistą darant patrauklesnį ir patogesnį naudoti. Cukrus gali akimirksniu patekti į mūsų kraujotaką, netgi pakeisti molekulių struktūrą.

– Kaip ateityje galime pagerinti maisto kokybę? Juk lašiša, užauginta tvenkiniuose, niekados maistine verte neprilygs lašišai, augančiai laisvėje. Natūraliai užaugintų lašišų visiems nepakaks?

– Kai kas sako, kad žmonių jau dabar yra per daug. Miestuose gyvenantys žmonės negali patys užsiauginti maisto. Mums reikia našios maisto gamybos. Jūsų pateiktas lašišos pavyzdys labai aiškus pasidaro tada, kai pamatome skirtingą laisvėje ir fermose užaugusių žuvų mėsos struktūrą. Skiriasi ir skonis.

Labai mažai ūkininkų, kurie sugeba produkciją užauginti kuo natūraliau. Jeigu mėsinius galvijus ar vištas šeriame nenatūraliais pašarais, neleidžiame jiems laisvai judėti, jų mėsa negali būti vertinga maistine prasme. Vadinasi, užauginame daug svorio, kiekio, tačiau to vertė yra minimali.

Jei tokią mėsą kepame aliejuje, kuriame gausu blogųjų riebalų rūgščių, situaciją pabloginame dar labiau.

Norėčiau, kad visuomenė vartotų daugiau neapdoroto, neperdirbto maisto, stengtųsi kuo daugiau produktų užsiauginti pati. Visgi suprantu, kad toks noras yra romantizuotas.

Jei gyveni megapolio daugiabutyje, yra tik du sprendimai – arba priversti mūsų nenuodyti ir teisinėmis priemonėmis kontroliuoti maisto produktų gamybą, arba naudoti įvairius papildus. Kito kelio aš nematau.

Dr. Paulas Claytonas yra buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės Vaistų saugumo komiteto vyriausias mokslinis patarėjas, buvo Oksfordo universiteto Maisto, smegenų ir elgesio instituto narys.