Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas-teoretikas Lymanas Spitzeris.
Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas-teoretikas Lymanas Spitzeris.
Jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti.
„Astronomai nekantraudami laukė pirmųjų nuotraukų. Ne tik mokslininkai, bet ir mėgėjai. Tokio didžiulio ir galingo teleskopo iškėlimas visiems dangaus tyrėjams užgniaužė kvapą. Netrukus radijo bangomis atkeliavo pirmieji vaizdai. Astronomai tankiai mirkčiodami žvelgė į nuotraukas, jiems degė smilkiniai. Juos buvo užvaldžiusi tyrinėtojų aistra. Visi nustebo, nes vaizdai buvo baisūs. Vietoje ryškių įspūdingų vaizdų mokslininkai išvydo išblukusias neryškias nuotraukas!“ – sako „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20.15 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
