captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugėja į Lietuvą grįžtančių mokslininkų

Kilus migracijos bangai, Lietuvoje buvo atliekamos įvairios studijos ir rengiamos programos, kuriomis siekta susigrąžinti išvykusius specialistus. Aukštosios mokyklos, įvairios mokslo organizacijos ir net verslo įmonės užsienyje studijuojantiems ar dirbantiems mokslininkams šiandien jau siūlo įvairias galimybes ir darbo vietas, tad situacija išties keičiasi.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kilus migracijos bangai, Lietuvoje buvo atliekamos įvairios studijos ir rengiamos programos, kuriomis siekta susigrąžinti išvykusius specialistus. Aukštosios mokyklos, įvairios mokslo organizacijos ir net verslo įmonės užsienyje studijuojantiems ar dirbantiems mokslininkams šiandien jau siūlo įvairias galimybes ir darbo vietas, tad situacija išties keičiasi.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. į Lietuvą grįžo 21 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 2 tūkst. (10,5 proc.) daugiau negu 2013 m. O į Lietuvą dirbti grįžusius mokslininkus vienija bendras noras – dirbti ir kurti tėvynėje.

Į didžiausią Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigą Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC) nuo 2010 metų jau sugrįžo 8 mokslininkai į Nanoinžinerijos, Optoelektronikos, Fundamentinių tyrimų, Molekulinių darinių fizikos ir Elektrocheminės medžiagotyros skyrius. Jie užsienio valstybėse įgijo išsilavinimą ir darbo patirties. Fizinių ir technologijos mokslų centras vykdo „talentų sugrąžinimo“ programą, todėl ketinančių grįžti dirbti į šį Centrą taip pat yra. Kaip tvirtina FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis, šiandien Lietuvoje mokslinės laboratorijos tapo modernios ir techniniu lygiu beveik nesiskiria nuo pasaulinio lygio mokslinių padalinių. „Instrumentai yra svarbu, bet jie bus beverčiai, jei nebus šalia kuriančio žmogaus. Talentai yra viskas. Jei talentingi žmonės nebus išbarstyti, suklestės ne tik mokslas – Lietuva tada turės ir pažangų verslą, ir inovatyvią pramonę, ir aukštą inovacinę kultūrą. Saulėtekio slėnyje kuriama mokslinė–technologinė infrastruktūra leis atverti dar daugiau galimybių“, – tvirtina G. Valušis.

Tai, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau galimybių mokslininkams, tvirtina ir po 7 metų praleistų užsienyje grįžęs ir šiuo metu FTMC Fundamentinių tyrimų skyriuje dirbantis bei Vilniaus universitete dėstantis astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas. Jis teigia, kad pagrindinis geras dalykas Lietuvoje – mokslinės bendruomenės didėjimas, sudarantis sąlygas jauniems specialistams gauti nuolatines darbo vietas. „Užsienyje tai yra beveik negirdėtas dalykas, kad žmogus, neseniai apsigynęs daktaro disertaciją, gautų nuolatinę darbo vietą. Paprastai bent 5–6 metus, o dažnai ir 10 metų, tenka keisti darbo vietas kas porą metų, vykdant podoktorantūrines stažuotes“, – tikina K. Zubovas.

Grįžtantieji kaip privalumus, nulėmusius jų sprendimą, įvardija gimtą kalbą, žmones, norą įnešti savo indėlį į Lietuvos vystymąsi, auginti vaikus lietuviškoje aplinkoje. „Pas mus niekada nebus tokių kalnų, kokie yra Šveicarijoje, ir niekuomet nebus tiek saulės, kiek yra Kalifornijoje. Lapkritis dažnai bus niūrus, gatvėse dažnai telkšos balos, o dangus dažnai bus pilkas. Mūsų pagrindinis resursas – tai žmonės, kuriuose yra daug gabumų ir talentų“, – tvirtina po 12 metų praleistų JAV ir Šveicarijoje dirbti į FTMC grįžęs fizikos mokslų daktaras Audrius Alkauskas. Jis pažymi, kad Lietuvoje yra stiprių mokslo sričių. „Fizikoje labai stiprūs lazeristai (tiek mokslininkai, tiek technologai) ir teoretikai, pvz., Kęstutis Pyragas, Leonas Valkūnas ar Gediminas Juzeliūnas. Tai – pasaulinio lygio mokslas, tačiau tokių ryškių ir matomų sričių galėtų ir turėtų būti gerokai daugiau. Kol kas tai yra daugiau išimtys negu taisyklė. Tuo tarpu Vakaruose tokių ryškių mokslo sričių yra kiekviename gerame universitete po keletą. Kol kas šiek tiek atsiliekame, bet reikalai sparčiai gerėja. Mūsų tikslas – remtis į padėtus pamatus ir labai veržliai eiti pirmyn“, – tvirtina A. Alkauskas.

Mokslas tampa tarptautišku

Mokslo srityje, kaip ir daugelyje kitų, vyksta judėjimas, gabūs žmonės išvyksta iš Lietuvos ir čia grįžta. Taigi mokslas vis labiau tampa tarptautišku. „Dabar grįžtantiems niekas nebesukioja piršto prie smilkinio – srautas jau juda į abi puses“, – pastebi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Mikas Vengris, į Lietuvą grįžęs po 5 metų praleistų užsienyje. Olandijos Vrije Universiteit ir JAV UC Davis dirbęs mokslininkas tvirtina, jog pažanga, pasiekta mokslo srityje Lietuvoje per pastaruosius 15 metų – tikrai įspūdinga: „Vaizdžiai kalbant, jei mano studijų laikais mes buvome kaimo mokyklos krepšinio komanda, o Nyderlandai – „LA Lakers“, tai dabar mes jau – „Klaipėdos Neptūnas“, o Nyderlandai – ir toliau „LA Lakers“. Atotrūkis sumažėjo“.

Apie privalumus, kuomet mokslininkai neužsidaro tarp laboratorijų sienų vien gimtinėje, užsimena ir FTMC direktorius G. Valušis, kuris tvirtina, kad pagrindiniai FTMC moksliniai vedliai ir lyderiai yra praėję podoktorantūros stažuotes užsienio universitetuose ar dirbę lyderiaujančiuose mokslo centruose. Tai formuoja kitokią darbo kultūrą laboratorijose, kaip patys mokslininkai sako, „gena provinciją iš FTMC“.

Norint Lietuvoje išlaikyti aukštą mokslo lygį, labai svarbu bendradarbiauti su užsienio mokslo institucijomis. Tai tampa ne tik nauda, bet ir būtinybe. Neseniai prof. Gedimino Juzeliūno grupė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kartu su kolegomis iš Taivano žurnale „Nature Communications“ publikavo straipsnį apie taip vadinamą dvikomponentę lėtąją šviesą šaltuosiuose atomuose. Taivano mokslininkai atliko eksperimentą, lietuviai, vieni geriausi šios srities teoretikų, suteikė teorinį pagrindą. Tiek lietuviai, tiek taivaniečiai vieni kitiems buvo labai reikalingi.

Dar vienu sėkmės pavyzdžiu tapo ir FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkų patirtis. Šiame skyriuje dirba net penki iš užsienio grįžę mokslininkai, kurie nano ir biomokslų elementų sandūros pagrindu sukūrė unikalią laboratoriją moksliniams tyrimams ir užsakomųjų paslaugų teikimui. Čia vykdomi tyrimai pasižymi ypač greitu mokslo žinių pritaikymu kuriant verslo produktus ir paslaugas. Mokslininkų rengtos publikacijos pateko į pagrindinius nanotechnologijų srities leidinius „Nano Letters“, „Small“, vykdomi bendri projektai su stipriausiomis pasaulio kompanijomis, pvz., „Johnson & Johnson“ (EPFL Šveicarija), žinomais pasaulinio lygio mokslininkais. Įgyvendinami užsakomieji tarptautinių kompanijų tyrimai, iš kurių gimė dvi naujos įmonės – UAB „Erumpo“ ir UAB „Ferentis“. Pastaroji įmonė pernai „Annual European Life Science Awards“ konkurse buvo pripažinta geriausia nauja kompanija Europoje.

„Lietuvoje tikrai yra mokslininkų, priklausančių savo srities pasauliniam elitui. Visada norėtųsi, kad jų būtų daugiau, nes tokie žmonės paprastai yra geri mokslo organizatoriai, tad išugdo ir pritraukia eilę gabių jaunesnių kolegų“, – tvirtina Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Aidas. Jis pažymi, jog keitimasis nuomonėmis ir idėjomis su užsienio kolegomis labai padeda tobulėti ir vystytis kaip specialistui bei didina paties mokslininko ir jo atstovaujamos institucijos ar šalies žinomumą. Jam pritaria ir FTMC mokslininkas dr. Ramūnas Augulis, kuris tikina, jog bendradarbiavimas su užsieniu yra būtinas, nes Lietuva nėra didelė valstybė, kurioje yra labai daug mokslo institucijų. „Kiekviena specifinė medžiaga negali būti susintetinta ar išskirta vietoje. Kiekvienam specifiniam eksperimentui neįmanoma pastatyti atskiros laboratorijos“, – pažymi R. Augulis.

Problemų yra, tačiau prognozės optimistinės

Kad ir kaip būtų apmaudu, grįžę mokslininkai susiduria ne tik su vis gerėjančiomis sąlygomis dirbti, galimybėmis realizuoti savo mokslines ambicijas, tačiau ir su dideliu biurokratizmu. „Niekada gyvenime nesu tiek pasirašinėjęs visokių popieriukų, kaip Lietuvoje. Apie tai giliau pagalvojęs supratau, kad labai dažnai tos taisyklės kyla ne tiek iš inercijos, kiek iš nepasitikėjimo žmonėmis. Pasitikėjimas – milžiniška jėga, kuri daro stebuklus. Skatinčiau visus mus labiau vienas kitu pasitikėti“, – ragina A. Alkauskas.

„Kai kuriose institucijose vyrauja baimė ir (ar) nenoras įsileisti naujus žmones. Žinoma, reikia suprasti, kad ne viskas taip paprasta. Jeigu bandoma pritraukti itin patyrusį mokslininką, kuris atvykęs vystytų mokslo šaką, kurios toje institucijoje ar apskritai Lietuvoje nėra, tuomet situacija dar sudėtingesnė, nes jau veikiančiame mokslinės institucijos organizme reikia sukurti vakuumą, į kurį būtų galima patalpinti ne tik naują mokslininką, bet ir potencialiai naują laboratoriją bei aplink tą mokslininką besiburiantį mokslinį personalą“, – dar vieną iššūkį įvardija K. Aidas.

Tačiau vertinant Lietuvos mokslo lygį ar lyginant jį su situacija užsienyje, pastebima vis daugiau optimizmo. Tai patvirtina ne tik į Lietuvą grįžtantys dirbti mokslininkai, tačiau ir Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pozicija. „FTMC siekia ir sieks, kad talentai čia grįžtų, jaustųsi gerai ir atsiskleistų. Centras siūlo ne tik mokslą, bet ir tai, kas peržengia mokslo ribas ir tampa nauju produktu ar moksline paslauga. Tik tokiomis sąlygomis gali atsirasti išskirtiniai moksliniai ar aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo rezultatai. Tada ir kuriančiam žmogui bus gerai, ir mokslo įstaigos įgaus veržlumo, ir šaliai bus nauda – ne tik mokslinė, bet ir ekonominė, ir net finansinė. Ir tai turi būti ne deklaracija, o konkrečiu ir kruopščiu kasdieniniu darbu kuriamas patriotizmas, kuris yra kur kas mažiau matomas, bet kuriantis tikruosius pažangios ir modernios valstybės pamatus“, – tikina Gintaras Valušis.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...