captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dešimt įdomiausių 2014-ųjų užsienio ir Lietuvos išradimų

2014 m. žmonės prikūrė įvairiausių išradimų. Ekspertai ir vartotojai vienus vadina nesąmonėmis, o kitus, pavyzdžiui, sklandlentę ar pirštinę akliesiems, labai svarbiomis naujovėmis, kurios daug ką pakeis ir patobulins.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

2014 m. žmonės prikūrė įvairiausių išradimų. Ekspertai ir vartotojai vienus vadina nesąmonėmis, o kitus, pavyzdžiui, sklandlentę ar pirštinę akliesiems, labai svarbiomis naujovėmis, kurios daug ką pakeis ir patobulins.

Šįkart LRT Radijo laida „Ryto garsai“ pristato dešimt įdomiausių išradimų, neseniai sukurtų užsienyje ir Lietuvoje.

Atrama galvai keliaujant traukiniu

Pradėkime nuo Lietuvos. Patentų biuras iki gruodžio šiemet užregistravo per 100 išradimų, kuriuos sukūrė ir seni mokslo vilkai, ir jauni entuziastingi žmonės. Vienas tokių – Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Transporto priemonių studijų magistras Benas Maskoliūnas, išradęs atramą galvai, skirtą keliaujant traukiniu.

Teigiama, kad šis paprastas, bet labai reikalingas daiktas gali būti naudojamas per ilgesnes keliones, kai norima pamiegoti, paskaityti knygą ir pan. Įdomu tai, kad ši atrama su odine pagalvėle tvirtinama prie stiklo, nes pirmiausia yra pritaikyta metro traukiniams ar kitoms transporto priemonėms, kurių sėdynės išdėstytos išilgai langų, kitaip sakant, kai žmonės sėdi atsukę nugaras į langus.

B. Maskoliūnas LRT radijui sako, kad tokia idėja jam ir gimė dirbant užsienyje bei dažnai važinėjant tokiais traukiniais, ir priduria, kad tuoj prasidės masinė jo išrastos atramos galvai gamyba ir pardavimas. Išradėjas greičiausiai taip pat laukia, kada Lietuvoje atsiras metro traukiniai, kad šį išradimą pirktų ir lietuviai.

Išmanusis kamuolys ir laikysenos „prižiūrėtojas“

Amerikiečių kompanijos „BodyTech“ reklamos balsas sako, kad sėkmę ir pasitikėjimą savimi, be kita ko, lemia ir taisyklinga laikysena. O jei patys vaikščiojate susikūprinę, bet norėtumėte to atsikratyti, kompanija siūlo nykščio dydžio prietaisą „Lumo Lift“.

Prisegtas prie viršutinio drabužio, jis stebi kaklo ir stuburo poziciją. Jeigu ji neideali – vibruoja tol, kol žmogus tinkamai atsitiesia. Tiesa, prietaisas netobulas, nes jam nerūpi, kad kartais susilenkti būtina, pavyzdžiui, jis vibruos, jei pasilenksite iš kišenės išsitraukti telefono.

Krepšinio tauta manęs nesuprastų, jei šiek tiek nepapasakočiau apie išmanųjį krepšinio kamuolį, kurį išrado amerikiečiai „InfoMotion“. Šis kamuolys ne toks išmanus, kad išvengtų varžovo ir pats įkristų į krepšį, bet yra prikimštas įvairiausių jutiklių, kurie stebi, kaip žmogus juda, kokia jo kūno pozicija.

O tada per išmanųjį telefoną elektroninio trenerio balsas duoda patarimų: „greičiau bėk“, „pritūpk“, „sulenk riešą“, „va čia – geras metimas“ ir t. t. Kol kas negirdėti atsiliepimų iš garsiausių pasaulio krepšininkų, tačiau į juos besilygiuojantys krepšinio mėgėjai jau išpirko šimtą tūkstančių išmaniųjų kamuolių.

Išradimai, padėsiantys saugoti aplinką

Kol linksmieji tarakonai iš komedijos „Džo butas“ apdainuoja šiukšles ir atliekas, pasaulio protai laužo galvas, ką daryti, kad jų būtų mažiau. Turbūt po švenčių apie tai galvoja kiekvienas. Svarbus klausimas – ką daryti su maisto produktų pakuotėmis? Taip, jas galime rūšiuoti, deginti, tačiau gal geriau suvalgyti?

Nors tai skamba labai keistai, bet kompanija „WikiFoods“ išrado valgomą vyniojamąjį popierių, kuris naudojamas jogurtui, ledams, sūriui ir kitiems produktams. Šis popierius – tai savotiški kiautai iš džiovintų vaisių, sumaišyti su cukrumi ir kalciu, kad išlaikytų savo formą ir viduje esantį produktą. Nors kol kas tai atrodo ne itin išvaizdžiai, tikimasi, kad toks popierius sukels tikrą ekologinę revoliuciją.

Kaip minėta, Lietuvoje šiemet užpatentuota daug įvairių išradimų, pavyzdžiui, batas su įtaisu, apsaugančiu nuo slydimo, dantų skausmo malšinimas gintaru, vaizdu ir garsu bei aromatais, apsauga ant langų, kad būtų saugūs naminiai gyvūnėliai ir paukščiai, sistema, pagerinanti automobilio ratų sukibimą su dangos paviršiumi ir kt. Tarp visų šių įdomybių – ir specialus aplinkos taršos nustatymo būdas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai iš augančių medžių nustato, kokia yra aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir kaip ji keitėsi. Iki tol tą atlikti buvo įmanoma tik nukirtus medį ir ištyrus į jo rieves. O dabar užtenka medį tik šiek tiek įgręžti, ir šitaip medžiui nieko blogo nenutiks, LRT radijui pasakojo vienas iš idėjos autorių – VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius,  profesorius Pranas Baltrėnas.

VGTU komanda savo tyrimus atliko Pietryčių Lietuvoje, ir, kaip teigiama, šis naujas aplinkai nekenksmingas aplinkos taršos nustatymas pasiteisino.

„Superbananai“ ir pirštinės akliesiems

Sakoma, kad, norint gerai matyti, reikia valgyti morkas. Tačiau Australijos Kvinslando Technologijos universiteto mokslininkai išrado „superbananą“, kuris padeda išvengti aklumo.

Pastebima, kad Afrikoje, ypač Sacharos regione, beveik kas trečias vaikas iki penkerių metų rizikuoja tapti aklas. Viena iš priežasčių – trūksta akims reikalingo vitamino A. Ką daryti? Ogi išvesti naują bananų rūšį, kurioje šio vitamino būtų į valias! Tokia idėja šovė į galvą australų biogenetikui Jamesui Dale`ui.

Jei viskas pavyks, Afrikoje vietinių kaimų lyderiai gaus „superbananų“ ūglių su sąlyga, kad bent 20 naujų augalo atžalų duos kitiems kaimams, o šie vėliau padarys tą patį.

Svarbus ir dar vienas lietuvių išradimas. Vilniuje įsikūrusios Robotikos mokyklos įkūrėjas ir direktorius Paulius Briedis ištobulino ir užpatentavo pirštinę, kurią užsimovęs aklas žmogus gali pajusti aplink jį esančius objektus. Kitaip sakant, kai žmogus ištiesia pirštinėtą ranką, supranta, kad prieš jį, pavyzdžiui, yra kėdė, kompiuteris, šuo, kitas žmogus ir pan.

Kaip veikia šis išradimas? Ogi ant pirštinės galiukų įtaisyti savotiški ventiliatoriai, kurie, pajutę iškilimus erdvėje, priverčia kiek atitraukti pirštą atgal. Šitaip aklam žmogui sukuriamas įspūdis, tarsi jis liestų prieš jį esantį daiktą.

P. Briedis LRT radijui sako, kad kol kas šis išradimas neparduodamas, nes reikia kai kurių patobulinimų, ir priduria, kad su jo išradimu jau dabar būtų įmanoma pajusti, kur trimačiame filme yra veikėjo galva, o kur – rankos, kojos ar, tarkim, lankas.

Pasaulio energetikos sensacija

Šiemet amerikiečių žurnalas „Time“ taip pat išrinko svarbiausius pasaulio išradimus. Trečia vieta atiteko amerikiečių kompanijos „Lokheed Martin“ branduolinės sintezės reaktoriui. Fizikai šią žinią vadina sensacija, kuri amžiams pakeis energetiką.

Išradimo esmė – energijos produkcija iš vandenilio branduolių susiliejimo. Tai neribota ir švari energetika, tačiau iki šiol mokslininkams jos nebuvo pavykę „suvaldyti“ ir nuolatos išgauti. O  „Lokheed Martin“ skelbia, kad slapčia sukūrė reaktorių su tokia energija.

Reaktorius yra vilkiko puspriekabės dydžio. Teigiama, kad palyginti mažomis branduolinėmis jėgainėmis galėtų būti varomi lėktuvai, erdvėlaiviai, taip pat jos galėtų tiekti energiją miestams. Projekto vadovas Tomas McGvaire`as tikina, kad branduolinė sintezė kur kas saugiau nei atominė energetika

„Naujos kartos lėktuvams nebereikės degalų, jie galės skristi neribotą laiką. Štai ką gali ši technologija. Branduolinė sintezė – tai procesas, pagal kurį veikia Saulė. Mes bandome suvaldyti šią reakciją čia, Žemėje“, – kalba T. McGvaire`as.

„Lokheed Martin“ teigia, kad po penkerių metų turėtų visuomenei pristatyti visu pajėgumu veikiantį reaktoriaus modelį ir pradėti masinę jo gamybą. Tačiau dalis mokslininkų sako, kad kol kas kompanija jokių patikimų įrodymų apie išradimą neturi, o remtis tik keliais reklaminiais filmukais – naivoka. Ką gi, belieka tikėtis, kad netrukus sužinosime, kurie teisūs.

„Superprotingas“ erdvėlaivis

Antroje vietoje – „superprotingu“ vadinamas Indijoje sukurtas erdvėlaivis, kuris, pernai paleistas į kosmosą, šiemet pirmuoju ir iškart sėkmingu bandymu aplankė Marsą.

Ši žinia nustebino visą mokslo pasaulį, nes jokiai pasaulio valstybei iki šiol nebuvo pavykę pasiekti Marso pačiu pirmuoju erdvėlaiviu. O štai Indijos kosmoso tyrimų organizacijos zondas „Mangalyaan“ („Marsalaivis“) pranoko NASA ir kitų organizacijų erdvėlaivius.

Dabar „Marsalaivis“ skrieja aplink Raudonąją planetą ir tyrinėja jos paviršių. Ekspertai teigia, kad tai didelis šuolis Indijos kosmoso programoje ir apskritai moksle. Be abejo, žinių iš zondo laukia ir kitų valstybių entuziastai.

Dar pabrėžiama, kad „Mangalyaan“ Indijai kainavo 74 mln. dolerių – ir tai yra mažiau, negu išleista Holivudo filmui „Tarp žvaigždžių“.

Šiuolaikinis skraidantis kilimas – sklandlentė

Ir pirmoje vietoje – sklandlentė! Tai daiktas, labai panašus į riedlentę, tik be ratukų, sveriantis 40 kilogramų ir sklendžiantis oru kaip koks stebuklingas Aladino kilimas. Ją sukūrė kompanija iš Kalifornijos „Hendo“. Kol kas pagaminta dešimt sklandlenčių, ir žmonės ant jų gali sėkmingai skristi.

Tiesa, kol kas šis magnetų pilnas daiktas į orą pakyla tik pustrečio centimetro ir gali sklęsti tik per laidžią medžiagą, pavyzdžiui, varį ar aliuminį. O sklandlentės elementai išsikrauna po 15 minučių.

Tačiau „Time“ ir visas pasaulis šį išradimą liaupsina ne dėl pramogos – teigiama, kad ateityje plėtojama magnetinio sklandymo technologija įvairiems daiktams padės stabiliai ir ilgam išsilaikyti ore. Pavyzdžiui, šitaip sklandydami, per žemės drebėjimus nesugriūtų pastatai, nenukristų ir nesusigadintų vertingi meno kūriniai ir t. t.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...