captcha

Jūsų klausimas priimtas

Senovinių žuvų akys padeda nušviesti spalvinės regos fenomeną

Žuvies, gyvenusios gilioje senovėje, kai visa Žemės sausuma sudarė vieną žemyną, akys pateikė įrodymų, kad stuburinių spalvinė rega egzistuoja jau bent 300 mln. metų, antradienį paskelbė tyrėjai.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Žuvies, gyvenusios gilioje senovėje, kai visa Žemės sausuma sudarė vieną žemyną, akys pateikė įrodymų, kad stuburinių spalvinė rega egzistuoja jau bent 300 mln. metų, antradienį paskelbė tyrėjai.

Tyrinėdami akantodų (Acanthodii), gerokai anksčiau prieš atsirandant dinozaurams gyvenusių žuvų, fosilijas mokslininkai aptiko šviesiai jautrių ląstelių – stiebelių ir kūgelių – liekanų, kurios yra seniausios kada nors surastos.

„Tai pirmasis stuburinių tinklainės fosilijų atradimas“, – sakė Japonijoje įsikūrusio Kumamoto universiteto mokslininkas Gengo Tanaka, kartu su kitais mokslininkais paskelbęs straipsnį žurnale „Nature Communications“.

Paleontologai retai randa akių liekanų, nes jų minkštieji audiniai paprastai suyra per 64 dienas, nurodė studijos autoriais.

Tačiau Kanzase esančiame Hamiltono karjere buvo aptikta neįprastai gerai išsilaikiusių fosilijų: tikėtina, kad toje vietoje ištisa ekosistema buvo staigiai užversta nuosėdomis.

Tarp aptiktų liekanų buvo išnykusių žuvų Acanthodes bridgei liekanų. Šios klasės gyvūnai yra pirmieji žinomi žandus turintys stuburiniai.

Šių žuvų kūnas buvo ilgas ir aptakus, pelekuose buvo dyglių. Manoma, kad jos gyveno sekliuose sūrokuose vandenyse ir išmirė permo periodo pabaigoje prieš maždaug 250 mln. metų, kai išnyko beveik 90 proc. gyvų organizmų rūšių; ir tai buvo didžiausias per mūsų planetos istoriją masinis gyvybės formų išnykimas.

Vieno individo fosilijose išliko žymių, iš kurių galima spręsti apie to gyvūno akių spalvą ir pavidalą, taip pat kokių šviesą sugeriančių pigmentų buvo jo tinklainėje.

Tos liekanos buvo užkonservuotos po plonyčiu fosfatų sluoksneliu, G. Tanaka sakė naujienų agentūrai AFP.

Audinių liekanų analizė „pirmąkart pateikė duomenų apie fosilijoje išlikusius mineralizuotus stiebelius ir kūgelius“, sakoma studijoje.

Šios liekanos ir šviesą sugeriančio pigmento melanino pėdsakai rodo, kad ta žuvis „tikriausiai“ galėjo matyti prieblandoje dėl šviesai ypač jautrių tinklainės stiebelių, o dieną regėjimą dar labiau pagerindavo tinklainės kūgeliai.

Šiuolaikinių gyvūnų kūgeliai savitai reaguoja į skirtingo bangos ilgio šviesą, tokiu būdu užtikrindami gebėjimą skirti spalvas.

„Kūgelių buvimas rodo, kad A.bridgei tikriausiai pasižymėjo spalvine rega“, – sakoma studijoje, nors jos autoriai pripažįsta, kad šiai išvadai patvirtinti reikalingi išsamesni duomenys.

Manoma, kad pirmieji regos organai atsirado bent prieš 520 mln. metų, bet šįkart mokslininkai aptiko pirmųjų tiesioginių įrodymų apie ankstyvuosius skirtingų spalvų šviesai jautrius receptorius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close