captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką veikia astronomai, kai dangus apniukęs

Astronomai daugiausiai darbo laiko praleidžia akis įsmeigę ne į teleskopus, o į kompiuterio ekranus. Taip teigia VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslinis bendradarbis astronomas Rimvydas Janulis. Mokslininkas priduria, kad tai iki šiol daug ką gali nustebinti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Astronomai daugiausiai darbo laiko praleidžia akis įsmeigę ne į teleskopus, o į kompiuterio ekranus. Taip teigia VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslinis bendradarbis astronomas Rimvydas Janulis. Mokslininkas priduria, kad tai iki šiol daug ką gali nustebinti.

Molėtų observatorijos didžiojo teleskopo kupolas ne vienam astronomui tapo langu į pasaulį. R. Janulis, kuris tyrinėja baltosiomis nykštukėmis vadinamas dujines žvaigždes, juokauja, kad savo darbe mato daugiau skaičių nei dangaus šviesulių.

„Jeigu stebime žvaigždes, dirbame naktimis. Bet yra ir kitų astronomijos sričių. [...] Stebėti dangų pro teleskopus nėra pagrindinis darbas. Tai – tik duomenų gavimas. Dar yra [duomenų] analizė, apdorojimas. Yra astronomų, kurie teleskopo visai nemato. Tai – astronomijos teoretikai. Jie naudoja kitų apdorotus duomenis“, – LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja jis.

Nors nenutrūkstamo duomenų srauto stebėjimas iš šalies gali pasirodyti nuobodus, R. Janulis neabejoja, kad nei jis, nei jo kolegos darbe užduočių niekada nepritrūks.

Manoma, kad dangaus skliautas Lietuvoje pradėtas stebėti labai seniai. Esą tai įrodo išlikę senoviniai originalūs lietuviški planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Gali būti, kad stebėjimams buvo naudojamos ir pagoniškos šventyklos.

Visą reportažą žiūrėkite LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...