captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar sekmadienį Marse gali įvykti pasaulio pabaiga?

Sekmadienį Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas „nykštukas“ atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Sekmadienį Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas „nykštukas“ atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu.

50 km – tai pusė kelio nuo Vilniaus iki Kauno. O Marso skersmuo už Žemę mažesnis 2 kartus. Ar gali būti, kad sekmadienį negyvoje Raudonojoje planetoje gali įvykti pasaulio pabaiga?

Astronomai tikina, kad kometos ir planetos susidūrimas – menkai tikėtinas. Mat, naujausiais skaičiavimais, Saiding Springo kometa pro Marsą praskries 138,7 tūkst. km nuotoliu. Tai yra žvėriškai arti – sudaro tik 36 proc. nuotolio tarp Žemės ir Mėnulio. Be to, tai – 16 kartų arčiau, nei kada nors prie Žemės buvo priartėjusi kokia nors kometa. Beje, tai įvyko 1770 m. ir tai buvo Lekselo kometa (Lexell comet). Ji prie mūsų planetos buvo priartėjusi maždaug 2,3 mln. km nuotoliu.

Tiesa, kometos ir planetos suartėjimo greitis šiurpus – 56 km/s. Maža to, kometa skrieja, galima sakyti, priešpriešine Marso orbitai kryptimi. Tai reiškia, kad, jei katastrofa būtų neišvengiama, šie kūnai susidurtų, galima sakyti, kaktomuša.

Nors šių dangaus kūnų susidūrimo nei NASA, nei ESA nesibaimina, vis dėlto Raudonosios orbitos planetoje budinčius savo zondus kosminės agentūros nusprendė pasaugoti. Labiausiai baiminamasi, kad juos kliudyti gali praskriejusio kometos branduolio pažerti akmenys ir dulkės.

Todėl specialistai suskubo koreguoti zondų trajektorijas taip, kad maksimalaus kometos priartėjimo metu šie būtų kitapus Marso. Kritinis momentas numatomas praėjus maždaug 90 min. po kometos praskriejimo. Maksimalaus pavojaus trukmė – apie 20 min. Kaip tik tada visi žemiškieji kosminiai aparatai bus už Marso. Vis dėlto nufotografuoti kometos priartėjimą visi jie galės. Tad artimiausiomis dienomis lauksime fotografijų.

Savaime suprantama, kometos skrydį virš Marso stebės ir visi veikiantys antžeminiai Marsi zondai, o jų ten šiuo metu yra du – „Curiosity“ ir „Opportunity“.

Priminsime, kad 50 km skersmens kometa buvo atrasta tik pernai, 2013 m. sausio 3 d. Ją pirmasis pastebėjo garsus australų-škotų kilmės kometų medžiotojas (jis yra atradęs 82 kometas) Robertas McNaughtas iš Australijoje veikiančios Saiding Springo observatorijos. Jo atradimą patvirtino kolegos iš Arizonoje veikiančio „Catalina Sky Survey“ centro.

Jei kometa vis dėlto rėžtusi į Marsą, planetą supurtytų išties neeilinis smūgis. Prisiminkime, kad prieš 66 mln. metų dinozaurų eros pabaigą Žemėje lėmęs asteroidas buvo „vos“ 10 km skersmens. O kometa per juosmenį kilometrų turi visą pusšimtį. Jei toks kūnas trenktųsi į planetos paviršių, jame atsivertų 0,5 tūkst. km skersmens smūginis krateris, kurio gylis siektų apie 2 km. Ką ir kalbėti apie sprogimą. Jo galia siektų apie 20 mlrd. megatonų. Visam branduoliniam Žemės arsenalui iki tokio fejerverko labai toli. O pasaulio pabaiga tokiu atveju, ko gero, tikrai įvyktų. Tiesa, planeta, šiaip ar taip, negyva.

Kometos priartėjimą prie Marso stebės ir visas žmonijos kosminių teleskopų arsenalas: Kepler, Swift, Spitzer, Chandra, taip pat ir legendinis Hubble. Retą astronominį įvykį stebės ir aibė antžeminių teleskopų. Beje, Marsas šiuo metu labai neprastai matomas.



Kometos priartėjimą stebėsiančių teleskopų sąrašas

Kai R. McNaughtas šią kometą atrado, ji skriejo už 1,07 mlrd. km nuo Saulės. Netrukus buvo nustatyta, kad ši kometa prie Saulės skrieja pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą, nes, kaip rašo „Space.com“, juda paraboline orbita. Arčiausiai Saulės (šis orbitos taškas vadinamas periheliu) uodeguotoji viešnia atsidurs netrukus, spalio 25 d. Tada ją nuo žvaigždės skirs 209 mln. km. Per daug, kad įsižiebtų uodega.

O arčiausiai Marso ši milžinė atsidurs artimiausio sekmadienio (spalio 19 d.) vakarą, 21:28 val. Lietuvos laiku. Pro Marsą ji prašvilps sunkiai suvokiamu 202 777 km/val. greičiu. Tai bus neeilinė proga surinkti papildomų duomenų apie pačią kometą ir apie jos įtaką Marso atmosferai.

Jei Saiding Springo kometą norėsite pamatyti savo akimis, prireiks teleskopo, mat kometa bus labai blyški. Tiesa, stebint iš Marso vaizdas bus nepalyginamai geresnis: ten kometa tviskės -6 ryškiu arba maždaug 3 kartus ryškiau už ryškiausią po Saulės, Mėnulio ir TKS dangaus kūną Žemės dangaus skliaute Venerą.

Kometos ir Marso suartėjimo schema

Vis dėlto nereiktų pamiršti, kad tomis minutėmis kometa nuo Žemės bus nutolusi 243 mln. km. Tad vaizdelis iš Žemės, bent jau žvelgiant plika akimi, bus, švelniai tariant, ne koks. Tiksliau, jo išvis nebus, nes kometa bus tik 10 ryškio. Tokio mūsų akys net ir pačiame tamsiausiame danguje neįžiūri, nes tai yra maždaug 60 kartų blyškiau už blyškiausią plika akimi matomą naktinio dangaus žvaigždę.

Kometą greta Marso jums galbūt pavyks pamatyti, jei bus išskirtinai giedras dangus ir turėsite vidutinio dydžio teleskopą. Tiesa, net ir tokiu atveju vaizdas bus miglotas.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...