captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kosminis zondas Rosetta ruošiasi paliesti ir paragauti kometą

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą.
esa.int nuotr.
esa.int nuotr.

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą.

Rosetta zondas įėjo į istoriją praeitą savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje.

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas. „Niekad nematėme kometos iš taip arti, tokia aukšta skiriamąja geba – tai visiškai naujas pasaulis“, – sako Holgeris Sierksas, pagrindinės Rosetta`os kameros vadovaujantis tyrėjas iš Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto Göttingene, Vokietijoje.

Rosetta detaliai gilinsis į kometos molekulinę sudėtį, vidinę struktūrą ir dar daugiau. Šios detalės galės paaiškinti, iš kur Žemėje atsirado vanduo. Maždaug prieš 4,6 mlrd. metų dulkių ir dujų debesis suformavo Saulę bei jos sistemos planetas. Nepanaudoti trupiniai tapo asteroidais ir kometomis, kurios iš esmės yra kuo tikriausi planetų statybiniai blokai.

„Jei norite sužinoti, kaip buvo pradžioje, reikia tyrinėti dalykus, kurie buvo tada“, – teigia Rosett`os komandos narys Ianas Wrightas iš Miltono Keyneso Atvirojo universiteto, JK.

Krisdamos ant ištirpusio ankstyvojo paviršiaus, kometos galėjo atnešti vandenį ir būtinas gyvybei anglies turinčias molekules. Bet kitos teorijos skelbia, kad vandenynai susiformavo pačioje Žemėje, vystantis planetos atmosferai.

Kol skaitote šį tekstą, Rosetta bando savo įrankius, kurie bus panaudoti 67P. Vienu galima pačiupti iš kometos išsviestas dulkes ir padėti po mikroskopu, kad būtų galima išsiaiškinti, iš ko jos sudarytos. Kiti įrankiai stebės iš kometos besiveržiančių dujų uodegą, o dar kiti tirs magnetines ir elektrines savybes.

Bet arčiausiai į 67P pažvelgsime lapkritį, kai nusileisiantis Rosetta`os aparatas Philae ims fiziškai kasinėti kometą. Skalbimo mašinos dydžio aparatą nuleisti ant kometos paviršiaus keblu. Nuo pat Rosetta`os atvykimo rugpjūčio 6 dieną ESA tyrėjai kaupė duomenis, rinkdamiesi nusileidimo vietą. Dėl kometos netaisyklingos formos ir dėl to atsirandančio neįprasto gravitacinio lauko kai kurios vietos netinka, bet rasta ir nemažai tinkamų vietų.

Gaunami duomenys apie kometos masę, tankį ir paviršių padės ESA susiaurinti pasirinkimų ratą iki penkių tinkamų zonų, kurių kiekvienos skersmuo – 600 metrų. Bus atsižvelgta į smulkiausias detales, pavyzdžiui, jei viena nuleidžiamo aparato kojelė pataikys ant vos 30 cm aukščio akmens, jis gali apsiversti. „Tai sunkioji dalis surasti pakankamai didelį ir plokščią plotą“, – tikina Jensas Biele iš nusileidimo aparatą pagaminusios Vokietijos kosmoso agentūros DLR.

Harpūninis inkaras

Lapkričio 11 dieną Rosetta ners iš 30 km aukščio virš 67P paviršiaus pakankamai greitai, kad praskristų pro kometą, o ne nukristų į ją. Tinkamu momentu priešinga kryptimi bus paleistas Philae, per 12 valandų švelniai nukrisiantis ant kometos paviršiaus. Palietęs paviršių, aparatas iššaus harpūną, taip save įtvirtindamas. Philae su Žeme galės bendrauti tik tam tikrais nusileidimo mementais. „Tai bus nervų tampymas“, – tvirtina J. Biele.

Philae susilietimo su paviršiumi metu užfiksuotos jėgos parodys mokslininkams, ar paviršius purus kaip šviežiai iškritęs sniegas, ar kietas kaip ledas. Tada aparatas įsigręš 23 cm į kometą, paims pavyzdžius, neIiestus nuo pat Saulės sistemos susidarymo, ir identifikuos ten esančias molekules. „Iš tiesų paliesime ir paragausimę kometą“, – sako J. Biele.

Vienas instrumentas išmatuos vandens izotopus kometoje. Jeigu jie atitiks Žemės izotopų sudėtį, tai rodys, kad vandenį į planetą atnešė kometos. „Jeigu jis atsirado iš kometų, tada turime sušalusios pirmykštės sriubos pavyzdį“, – aiškina I. Wrightas.

Philae ieškos ir sudėtingų organinių molekulių, kurios, kaip manoma, buvo gyvybės prekursoriai, ir, svarbiausia, tirs jų chirališkumą – ar tai kairiniai, ar dešininiai molekulių izomerai. Neorganinių procesų metu vienodomis proporcijomis atsiranda abiejų tipų molekulės, bet dėl kažkokių priežasčių gyvybė Žemėje yra kairinio chirališkumo. Į kometas krentanti Saulės šviesa sukūrė įvairiausių kairinio chirališkumo molekulių kometose, kurios tada krito į jauną Žemę. „Tai padėtų išsiaiškinti pasIaptį, kodėl gyvybė pasirinko vieną, o ne kitą chirališkumą“, – teigia J. Biele.

Philae ir Rosetta darbuosis drauge, skenuodami kometos vidų radijo bangomis, kad išsiaiškintų, ar ji vientisa, ar veikiau primena skaldos krūvą – ši technika galės pasitarnauti ateities asteroidų kasėjams.

„Komandai pavyko pasirinkti tokią puikią kometą“, – sako Donaldas Brownlee`is iš Vašingtono universiteto Seattle, vadovavęs NASA`os Stardust misijai, pargabenusiai kometos dulkių į Žemę. „Tai iš tiesų primena Rosetta`os akmenį, galintį papasakoti, kaip veikia kometos“, – teigia jis.

Asteroidinė edukacija

Tokios būsimos asteroidų kasybos kompanijos, kaip Planetary Resources iš Redmondo, Vašingtone, planuoja iš kosminių uolų išgauti vandenį ir vertingus metalus, tad susidomėjusios stebi Rosetta`os misiją. „Kometų ir asteroidų savybės nusileidimui ir tyrinėjimui yra tokis pačios. Tai gali būti asteroidų kasybos pamokos“, – sako kompanijos prezidentas Chrisas Lewicki`is.

Kometose daugiau vandens nei asteroiduose, ir jų orbitos skiriasi, bet misijoms į abiejų tipų dangaus kūnus kyla panašūs iššūkiai. Tokios technologijos, kaip Rosetta`os zondo radijo skeneris ir nusileidimo aparato harpūnas, galėtų padėti įsikibti į asteroidus ir ieškoti užkastų turtų“, – teigia sako Rosetta`os komandos narys Wlodekas Kofmanas iš IPAG Grenoblyje Prancūzijoje.

Rugpjūčio 22–24

Europos kosmoso agentūra (ESA) naudos Rosetta`os duomenis pasirinkti iki 5 galimų nusileidimo kometoje vietų

Rugsėjo 13–14

ESA pasirinks pagrindinę ir atsarginę nusileidimo vietą

Lapkričio 11

Rosetta`os nusileidimo aparatas Philae nusileis ant kometos ir pradės mokslinius tyrimus, taip pat ir gręžimą

Lapkričio 18

Philae paviršiuje galbūt išliks tik savaitę, bet gali ištverti ir iki trijų mėnesių

2015 rugpjūčio 13

Churyumov-Gerasimenko labiausiai priartės prie Saulės. Rosetta nuo dabar iki tada stebės, kaip leduota kometa kaista ir aktyvėja

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...