captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kompasas padėjo tyrinėti ir užkariauti pasaulį

Dar prieš 4500 metų kinai pastebėjo, kad pailgą magnetą padėjus ant upe plaukiančio medžio gabalo šis visada pasisuka ta pačia kryptimi. Pritaikius šią įžvalgą ir buvo išrasta kompaso rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Dar prieš 4500 metų kinai pastebėjo, kad pailgą magnetą padėjus ant upe plaukiančio medžio gabalo šis visada pasisuka ta pačia kryptimi. Pritaikius šią įžvalgą ir buvo išrasta kompaso rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis.

475–221 m. prieš Kristų ankstyvųjų laikų konstruktoriai iš magnetinio mineralo sukonstravo „šaukštą“, kuris kvadratinėje plokštėje nukrypdavo šiaurės ir pietų kryptimi. 986 m. po Kristaus enciklopediniame žodyne vienas mokslininkas magnetą pavadino akmeniu, kuris rodyklei gali duoti kryptį. Bet tik laivas kompasą padarė prietaisu, kuriuo buvo galima tyrinėti ir užkariauti pasaulį. 1119 m. kinų kronika mini džonkas – burlaivius aukštai iškeltu priekiu ir laivagaliu, kurių kursas buvo nustatomas kompaso principu.

Į Europą kompasas atkeliavo tik XI–XII amžiuje, jį atvežė pirkliai Didžiuoju šilko keliu. Netrukus Europa jau pati juos gamino ir sparčiai tobulino. Iš pradžių tai buvo įmagnetintos adatos, pritvirtintos prie kamštinio medžio pagrindo ir įdėtos į dubenį su vandeniu. XIII amžiuje europiečiai rodyklę sujungė su kompaso rože – laipsniais sudalytu disku, kuris teikė tikslius krypčių duomenis visomis pusėmis. Toks beveik nepakitęs šis prietaisas išliko iki mūsų laikų.

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad IX–XI amžiuje Skandinavijos vikingai, keliaudami Baltijos, Šiaurės jūromis ir net Atlanto vandenynu į dabartines Islandijos ir Kanados teritorijas, jau naudojosi dabartinio kompaso prototipu. Matyt, tada kompasą pirmą kartą pamatė ir Lietuvos gyventojai.

Dabar visuose didžiuosiuose laivuose ir lėktuvuose paprastieji magnetiniai kompasai pakeisti modernesniais girokompasais, bet juos vis dar sėkmingai naudoja žvejai, buriuotojai, baidarininkai, orientacininkai, žygeiviai ir alpinistai.

Neseniai JAV ėmė gaminti naujovišką elektroninį kompasą su... atmintimi. Jis rodo kryptį net padėtas ant šono, nes turi palinkimą kompensuojančius magneto daviklius. Be to, kompasas „atsimena“ apie dešimt krypčių, jo žalioji strėliukė apšviestame ekrane rodo tikslią kryptį, o raudona – keliautojo paklaidą.

Pirmųjų Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, sumaniusių perskristi Atlanto vandenyną ir oro paštu iš JAV į Lietuvą atgabenti pirmąją pašto siuntą, lėktuve „Lituanica“ buvo įmontuoti patys paprasčiausi aeronavigacijos prietaisai: posūkio ir pokrypio rodyklės, magnetinis ir indukcinis kompasai, girokompasas, sekstantas, laikrodžiai. 1933 m. liepos 17 d. nukritusio lėktuvo liekanos po savaitės – liepos 24-ąją – geležinkeliu buvo atgabentos į Kauną, o iš stoties – į Karo muziejų (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus). Tarp jų – ir Atlanto užkariautojų navigacijos prietaisai.

Klaipėdos rajone Rubiškių vienkiemyje, kuriame gimė S. Darius, po jo žūties pavadintame Dariaus kaimu, nuo 2007-ųjų eksponuojamas simbolinis granitinis kompasas, nuo kurio tiksliu azimutu pasodinti medeliai žymi kryptis ir atstumus iki Niujorko, Kauno, Soldino, Klaipėdos ir Vytogalos – S. Girėno gimtinės.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...