captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aptikta pirma galimai gyvenama egzoplaneta

Astrofizikų grupė iš SETI instituto ir NASA Ames tyrimų centro paskelbė apie itin svarbų atradimą: pirmą kartą istorijoje atrasta Žemės dydžio planeta, apie savo žvaigždę besisukanti zonoje, kur gali egzistuoti skystas vanduo (šią zoną astronomai vadina Goldilocks arba gyvenamąja zona).
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Astrofizikų grupė iš SETI instituto ir NASA Ames tyrimų centro paskelbė apie itin svarbų atradimą: pirmą kartą istorijoje atrasta Žemės dydžio planeta, apie savo žvaigždę besisukanti zonoje, kur gali egzistuoti skystas vanduo (šią zoną astronomai vadina Goldilocks arba gyvenamąja zona).

„Tai – istorinis atradimas. Tai yra kol kas geriausias kandidatas į gyvenamos planetos vardą“, – sakė tyrime nedalyvavęs Kalifornijos universiteto astronomas Geoffas Marcy.

Planeta, pavadinta „Kepler-186f“, nuo Žemės nutolusi per 500 šviesmečių. Mokslininkai ją aptiko dabar jau nebeveikiančiu „Kepler“ teleskopu. Nuo 2009 iki 2013 metų, iki mechaninio gedimo, dėl kurio 600 mln. JAV dolerių kainuojantis „Kepler“ liovėsi veikęs, teleskopas apžiūrėjo apie 150 000 žvaigždžių mažame dangaus lopinėlyje – jis ieškojo žvaigždžių, kurios reguliariai pritemsta dėl to, kad tarp šviesulių ir teleskopo praskrieja planetos. Nepaisant to, kad teleskopas išėjo iš rikiuotės anksčiau nei tikėtasi, astronomai iki šiol turi didžiulį kiekį viešai prieinamų duomenų, kuriuos vis dar analizuoja. Pastarasis pranešimas – būtent tokių anksčiau sukauptų duomenų analizės rezultatas.

Mokslininkai mano, jog „Kepler-186f“ yra vos 10 proc. už Žemę didesnė planeta. Ji aplink savo žvaigždę apskrieja per 130 dienų ir yra vėsesniame gyvenamosios zonos pakraštyje. „Tikėtina, kad šioje planetoje yra vėsoka, panašiai, kaip pavasarį auštant ar sutemus“, – sakė G. Marcy.

„Kepler-186f“, skirtingai nei Žemė, sukasi apie raudonąją nykštukę – maždaug perpus už Saulę mažesnę žvaigždę. Raudonosios nykštukės yra dažniausiai pasitaikančios žvaigždės danguje. Jos yra vėsesnės už Saulę, tačiau savo ankstyvame gyvenimo periode būna audringesnės. Ši žvaigždė nuo Žemės nutolusi per 500 šviesmečių, o „Kepler“ teleskopas galėjo į ją pažvelgti tik iš vienos pusės, todėl ir planetos orbita bei dydis yra gana miglotai apibrėžti duomenys, rašo popularmechanicscom.

„Galime teigti, kad planeta veikiausiai uolinga. O kadangi planeta yra arčiau savo žvaigždės, dienos joje tikriausiai yra gerokai ilgesnės nei Žemėje“, – sakė NASA Ames tyrimų centro astrofizikas Tomas Barclay. Pasak jo, apie planetos atmosferą, mineralinę sudėtį ir skysto vandens egzistavimo faktą nieko aiškiai pasakyti negalima. „Labai svarbu pažymėti, kad faktas, jog planeta yra gyvenamojoje zonoje – kad joje gali būti skysto vandens – dar nereiškia, jog ji yra tinkama gyvenimui“, – sakė mokslininkas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close