captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su palydovu „bendraus“ keturis kartus per parą

Iš Vilniaus su palydovu „LituanicaSAT-1“ jo komanda bendraus keturis kartus per dieną po šešias minutes, sako palydovo misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.
„LituanicaSAT-1“ palydovas, projekto organizatorių iliustr.
„LituanicaSAT-1“ palydovas, projekto organizatorių iliustr.

Iš Vilniaus su palydovu „LituanicaSAT-1“ jo komanda bendraus keturis kartus per dieną po šešias minutes, sako palydovo misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

„Per tą laiką bandysime išgirsti iš palydovo signalą, siųsti vadinamąsias telekomandas, kuriose bus užkoduota informacija, ką palydovas turi atlikti“, – teigia jis.

Anot Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto prodekano Lino Bukausko, būsima kosmoso misija – pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ ir „LitSAT-1“ pakilimas – Lietuvai yra didelis žingsnis į priekį.

„Tai [...] įsitvirtinimas mokslinėje aplinkoje ir pasakymas, kad mes tai galime“, – pabrėžia L. Bukauskas.

Į kosmosą pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSAT-1“ turėjo  kilti trečiadienį, 20 val. 32 min. Lietuvos laiku.

NASA trečiadienio popietę „Twitter“ paskelbė, kad numatytas raketos „Antares“, turėjusios gabenti lietuviškus palydovus gabenti į Tarptautinę kosminę stotį, pakilimas atšaukiamas dėl didelio Saulės aktyvumo ir link Žemės judančio elektringų dalelių srauto.

– Žmonių nuomonės įvairios – vieni džiaugiasi svarbiu Lietuvai įvykiu, kiti teigia, kad dviejų mažų palydovų pakilimas yra bereikšmis dalykas, nes nieko naujo pasaulio kosmoso technologijoms tai vis tiek neatneš. Visa tai esą savotiškas lietuvių bandymas pasigirti. Pone Bukauskai, ar sutiktumėte su tuo?

L. Bukauskas:  Negaliu sutikti, kad tai bereikšmis dalykas. Jeigu jau sakote, kad taip paprasta, taip lengva, pabandykite padaryti patys. Ateikite į universitetą ir pabandykite sukonstruoti tokį palydovą, kuris tenkintų visus saugos ir techninius reikalavimus.

Manau, tai didelis žingsnis į priekį, įsitvirtinimas mokslinėje, inžinerinėje aplinkoje ir pasakymas, kad mes tai galime. Tai taip pat suteikia didelių galimybių išsiaiškinti, kokie tokių projektų reikalavimai, kokios procedūros ir pan. Todėl nepabandžius tiesiog sakyti, kad tai nieko nereiškia – mažų mažiausia neteisinga.

– Jūs sakote – pabandykite tai padaryti patys. Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti, kaip viskas vyksta, nes įsivaizduoti sunku.

L. Bukauskas: Sunku įsivaizduoti, kai sėdi prie kompiuterio ir naršai internete.  Bet kai atsisėdi ir pabandai projektuoti, turi gimti idėja, ką palydovas darys, kokias funkcijas atliks kosminėje erdvėje. Taip pat turi būti suplanuoti projekto brėžiniai, dokumentai, parengta programinė įranga, kuri valdo visus procesus, turi būti antžeminė stotis.

Vilniaus universitete mes turime visą  „puokštę“ – yra ne tik palydovas, kuris jau iškeliavęs ir įmontuotas į raketą nešėją, bet ir antžeminė stotis, antena, imtuvai, kompiuteriai, kurie apdoroja, perduoda signalą, saugo jį duomenų saugyklose. Tai žingsnis į priekį. Galbūt šiuo metu mes esame pradinėje stadijoje. Skubame tai padaryti, norime padaryti laiku, o tolesni žingsniai – padaryti tai gerai, visam ilgesniam laikotarpiui.

– Antžeminė stotis reikalinga tam, kad iš Žemės, iš Vilniaus, būtų galima bendrauti su palydovu. Kaip visa tai vyks?

L. Mačiulis: Palydovas yra valdomas, mes turime galimybę apytiksliai keturis kartus per parą jį išgirsti, kai jis skrenda maždaug 50 laipsnių virš Lietuvos. Tai trunka labai trumpai, maždaug šešias minutes. Per tą laiką bandysime išgirsti iš palydovo signalą, siųsti vadinamąsias telekomandas, kuriose bus užkoduota informacija, ką palydovas turi atlikti.

– Kiek mokslininkų stebi palydovų paleidimą į kosmosą čia, Lietuvoje? Ir kiek jų yra Amerikoje?

L. Mačiulis: Mes vykome gruodžio mėnesį, ir tuo metu, deja, raketos paleidimo pamatyti nepavyko. Šį kartą neturėjome tiek pinigų, kad mūsų nuvyktų daugiau, taigi nusprendėme deleguoti vieną atstovą – Vytenį Buzą. Jis šiuo metu yra Amerikoje.

L. Bukauskas: Daugelis įsivaizduoja, kad mūsų komandos narius finansuoja kokie nors projektai ar bankai. Ne, mus finansuoja įmonės, kurios kuria informacines technologijas ir inžinerinius, intelektinius sprendimus. V. Buzo kelionę finansavo „Fima“, kuri pasirūpino, kad būtų galima dalyvauti šiame procese. Tai rodo, kad verslas pasiruošęs dalyvauti tokio lygio projektuose ir paaukoti tam tikras pinigų sumas ar prisidėti konkrečiais darbais.

– Pone Bukauskai, lietuviai žinomi kaip specialistai lazerių srityje, diegiamos medicinos naujovės. Ir tik dabar mes pradedame dirbti kosmoso technologijų srityje. Kam mums to reikia?

L. Bukauskas: Visada kyla toks klausimas. Pirmiausia jaunam žmogui, studentui, bus suteikta galimybė dalyvauti tokiuose projektuose. Mes numatome galimybes dalyvauti ir kituose projektuose – kursime kitą palydovą. Jau numatyti, derinami tam tikri dalykai. Vienas iš privalumų – studentai matys, kaip galima konstruoti šiuolaikines technologijas, supras, kad egzistuoja ne tik asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai, bet ir labai maži kompiuteriai, kuriuos galima integruoti į mažas erdves. Tai naujos galimybės tiek studentams, tiek mokslininkams.

– Kita vertus, kosmoso technologijų kūrimas rodo ir mokslo lygį valstybėje.

L. Bukauskas: Be abejo.

– Žinome, kad ne tik Jūs, bet  ir kiekvienas, kuris turi mėgėjišką radijo imtuvą, galės turėti ryšį su palydovu. Ar tai tiesa?

L. Mačiulis: Taip, be jokios abejonės, informacija, kuri ateina iš palydovo, yra atvira ir visiems prieinama. Taip pat palydove bus išmėginamas radijo retransliatorius, kuris leis visiems, kas turi galiojančią radijo mėgėjo licenciją, per palydovą gyvai šnekėti su kitais korespondentais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...