captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinija dislokavo Mėnulyje mėnuleigį „Nefritinis triušis“

Kinija Mėnulio paviršiuje dislokavo savo mėnuleigį, anksti sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, po to, kai pranešė apie pirmą švelniai Mėnulyje nutupdytą kosminį modulį nuo 1976 metų – svarbų pasiekimą kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Kinija Mėnulio paviršiuje dislokavo savo mėnuleigį, anksti sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, po to, kai pranešė apie pirmą švelniai Mėnulyje nutupdytą kosminį modulį nuo 1976 metų – svarbų pasiekimą kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje.

Mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) Mėnulio paviršiuje buvo dislokuotas 4 val. 35 min. (šeštadienį 22 val. 35 min. Lietuvos laiku), kelios valandos po modulio „Chang'e-3“ nusileidimo ant mūsų palydovo paviršiaus, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Kinija tapo trečia valstybe, surengusia mėnuleigio misiją – po JAV ir buvusios Sovietų Sąjungos, kuri atliko iki šiol paskutinį švelnų kosminio aparato nutupdymą Mėnulyje prieš 37 metus.

Cituodama Pekino skrydžių valdymo centrą, „Xinhua“ pranešė, kad mėnuleigis „palietė Mėnulio paviršių“. „Twitter“ ši agentūra paskelbė atvaizdus, tikriausiai padarytus iš modulio, kuriuose matyti, kaip mėnuleigis nuvažiuodamas palieka vėžes dulkėse.

Anksčiau mokslininkai prapliupo ploti, kai dideliuose ekranuose skrydžių valdymo centre buvo parodytas kompiuterinis modulio, nusileidžiančio ant Mėnulio paviršiaus, atvaizdas, rodyta per tiesioginę valstybinės Kinijos centrinės televizijos (CCTV) transliaciją.

„Chang'e 3“ misijos nusileidimo modulis nutūpė praėjus 12 dienų nuo starto; į kosmosą jį iškėlė nešančioji raketa „Long March 3B“.

Daug kinų šalies socialiniuose tinkluose džiaugėsi šiomis naujienomis, kurias „Xinhua“ pavadino „istoriniu persilaužimu“.

„Xinhua“ taip pat citavo prezidento Xi Jinpingo šūkį dėl Kinijos pažangos ir nurodė, kad ši misija į Mėnulį „vėl uždega Kinijos svajonę“.

Sėkmingas „Chang'e 3“ skrydis atkreipė pasaulio dėmesį į Pekino sparčiai vystomą kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.

Dešimčia metų anksčiau Kinija pasiuntė į kosmosą pirmąjį savo astronautą. Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų įkurti pirmąją savo nuolatinę kosminę stotį ir galiausiai nuskraidinti žmones į Mėnulį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...