captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulinio tinklo „tėvas“ T. Berners-Lee: žmonės susirūpinę, kad internetas tampa ligota sistema

Už tokį internetą, kokį jį dažniausiai matome savo kompiuteriuose – su ryšiais tarp įvairių svetainių, jų pavadinimų formatais, su matomo vaizdo formatavimo priemonėmis – turėtume būti dėkingi Pasaulinio tinklo (World Wide Web) ir kelių susijusių technologijų kūrėjui Serui Timui Bernersui-Lee.
T. Bernersas-Lee, Sipa USA/Scanpix nuotr.
T. Bernersas-Lee, Sipa USA/Scanpix nuotr.

Už tokį internetą, kokį jį dažniausiai matome savo kompiuteriuose – su ryšiais tarp įvairių svetainių, jų pavadinimų formatais, su matomo vaizdo formatavimo priemonėmis – turėtume būti dėkingi Pasaulinio tinklo (World Wide Web) ir kelių susijusių technologijų kūrėjui Serui Timui Bernersui-Lee.

Žmogus, kuris iš dalies formavo mums dabar taip įprastą kasdienybę, šią savaitę lankosi Vilniuje, inovacijų forume „Innovation Drift“ ir sutiko pasišnekėti su DELFI.

– Esate HTTP, HTML, WWW ir URL technologijų autorius. Iš esmės ant šių technologijų dabar pastatyta trilijonų dolerių vertės pramonė – o jūs iš to nė kiek nepraturtėjote, nesate „Fortune 500“ sąraše.

– Taip yra dėl to, kad šiuo atveju svarbiausia buvo sukurti nemokamą infrastruktūrą. Taigi, jeigu šias technologijas būčiau kūręs kaip privačią sistemą, tai būtų tiesiog viena iš daugelio interneto sistemų, kuri varžytųsi su kitomis sistemomis, bet tarpusavy šios sistemos nesijungtų. Aš prašiau žmonių sudėti savo duomenis į tą pačią sistemą – tai labai didelis prašymas. O pateikiant tokį prašymą negalima kartu pateikti sąlygos „Ir dar reikės susimokėti mokestį“. Tai turėjo būti nemokama, nelicencijuojama sistema.

Tai ir dabar yra svarbu. Sukūriau HTML5. Ir įmonės, su kuriomis tenka bendrauti, sutinka, kad bazinė šios interneto programavimo kalbos infrastruktūra turi būti nemokama. Žinoma, žmonės uždirbs pinigus iš šios technologijos naudojimo.

– Bet juk esate genijus, kuris suteikė galimybę uždirbti trilijonus dolerių daugybei žmonių. Ar jums negaila, kad pačiam praktiškai nieko nenubyrėjo?

– Na, aš sutikau daugybę labai įdomių žmonių, ir tai buvo tikrai įdomi kelionė. Kuriant pasaulinio tinklo standartus, buvo nuostabu dirbti su tokiu kiekiu nuostabių žmonių – jie tai darė dėl to, kad norėjo pagerinti šią technologiją.

– Ir tokio atlygio jums pakako?

– Tai buvo nuostabus, milžiniškas atlygis.

– Jeigu turėtumėte galimybę iš naujo nugyventi paskutinius 30 metų, ar ką nors keistumėte pasaulinio tinklo technologijose, kurias pats sukūrėte?

– Na, galbūt būtų smagu truputėlį pakeisti technologijas – vienas iš tokių dalykų būtų garsusis dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) rašant svetainių adresą – galbūt galėjome ir be jo apsieiti, nes žmonės jo ir taip nenaudoja.

Taip pat būtų sričių, kuriose būtų smagu pritaikyti labai supaprastintas, švarias technologijas, kurios būtų vienodos daugelyje sričių. Tačiau tuomet teko kurti technologijas, kurios buvo labai panašios į tada jau egzistavusias. Todėl, pavyzdžiui, HTTP technologija yra labai panaši į SMTP ir NNTP – technologijas, kurios jau tuomet veikė internete. Jeigu savo technologiją būčiau pradėjęs kurti „nuo nulio“, ji galbūt būtų visai kitokia.

Kaip tik dabar vyksta HTTP perdarymas „nuo nulio“ – tai yra HTTP2 technologija.

– Ką manote apie patentų sistemą – ar tai yra pažangos variklis, ar stabdis?

– Iš savo patirties sakyčiau, kad tai yra stabdis. Deja, su patentais nedaug teko dirbti, bet kiek teko, tai buvo patentai iš programavimo srities. Ir jie dažnai būdavo išduodami tuomet, kai iš tikrųjų neturėjo būti išduodami. Nes jie buvo išduoti už tokius dalykus, kuriuos galėjo padaryti bet kuris geresnis inžinierius, gavęs atitinkamą užduotį. Todėl buvo taip, kad jeigu esi koks nors įmonėje dirbantis inžinierius, gavęs užduotį, imiesi jos vykdymo, naudojantis visais turimais įrankiais. Bet staiga kas nors pažvelgia tau per petį ir sako: „Ahaaaaaaa, tai patentuota“.

Ir tokių dalykų gali pasitaikyti visai nenumatytai. Staiga gali nutikti taip, kad įmonė paduodama į teismą reikalaujant milijonų dolerių, kai iš tikrųjų patente aprašytos technologijos nebuvo pakankamai inovatyvios, tai nebuvo kokia nors tikrai stebuklinga idėja.

Kuriant programinę įrangą, dauguma dalykų yra daroma naudojantis savo patirtimi ir dideliu kiekiu laisvai prieinamos atviro kodo programinės įrangos. Ir pridedamas koks nors mažutis gabalėlis, truputėlį pagerinantis funkcionalumą. Bet kuris programų kūrėjas yra skolingas daugybei žmonių, kurie sukūrė jau egzistuojančius dalykus.

Taigi, deja, programavime patentų sistema veikia nelabai gerai.

– Pastarosiomis savaitėmis gana aktyviai kritikavote amerikiečių NSA (Nacionalinio daugumo agentūra) ir britų GCHQ (Vyriausybinės komunikacijos biuras) agentūras už jų vykdomus šnipinėjimo veiksmus. Ir kuo daugiau apie jų veiklą sužinome, tuo liūdnesnė atrodo padėtis. Kaip šiame kontekste galvojate, kokia kryptimi judės interneto teisės ir laisvės ateityje? Kiek atviras ar uždaras jis bus artimiausioje ateityje?

– Manau, žmonėms kyla susirūpinimas, kad internetas tampa visiškai ligota sistema, kurioje nieko negalima padaryti privačiai. Tačiau, manau, kad galima tikėtis, jog kils galingas pasipriešinimas šioms tendencijoms – jis jau prasideda. Žmonės, besinaudojantys internetu, turi susimąstyti, kokio pasaulio jie nori.

Manau, žmonės suvoks, kad šiame pasaulyje jiems reikia kažkokios policijos, kuri turi gebėjimą šnipinėti internete. Tačiau reikia tokios policijos, kuri būtų kontroliuojama kažkokios kitos organizacijos.

Pavyzdžiui, JAV agentūra NSA turi FISA (Užsienio žvalgybos stebėjimo) teismą. Šio teismo paskirtis buvo kontroliuoti tai, ką daro NSA. Bet paaiškėjo, kad šiam teismui nebuvo pranešama viskas, ką daro NSA, jie neturėjo galios užduoti klausimus, todėl jie niekada ir nesustabdė NSA veiksmų. Tai buvo neveikianti sistemos dalis.

Panašiai elgėsi ir britų GCHQ tarnyba. Britai turi MI5 ir MI6 – žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybas. Bet tikriausiai reikėtų ir kitos, taip pat labai galingos MI7 agentūros, kuri tikrintų, ką veikia kitos agentūros bei užtikrintų, kad jų galios nebūtų naudojamos šnipinėjant žmones, kurie nekelia grėsmės ir nėra įtariami labai rimtais nusikaltimais. Arba labai stipriai kontroliuotų, kas daroma su tokiais duomenimis, kad jie niekada nebūtų panaudoti siekiant sukelti žalą tam žmogui.

– Šiuo metu dirbate, siekiant padidint vyriausybinių duomenų atvirumą. Apie kokius duomenis kalbama?

– Apie bet kokius duomenis. Tarkime, jeigu kokia nors valdžios organizacija dirba su transportu, jie turi autobusų ir traukinių grafikus bei maršrutus. Visi šie duomenys yra vertingi visuomenei. Ir kai kuriose valstybėse – nežinau kaip Vilniuje – galima paėmus išmanųjį telefoną atsidaryti žemėlapį ir susižinoti, kaip iš vienos vietos nuvykti į kitą. Ir kad tokios programėlės būtų įmanomos, reikia, kad duomenys būtų prieinami.

Londone veikianti vyriausybinė organizacija „Transport for London“ turi informaciją ne tik apie traukinių grafikus, bet ir kur tuo metu traukiniai yra – jiems žinoma esama situacija. Todėl žmogui pažiūrėjus į žemėlapį ir nurodžius, kad norima nusigauti iš vienos vietos į kitą, jam būtų pateikiamas patarimas – nueik iki šio taško, tuo metu įsėsk į tą traukinį, nuvykęs į aną vietą persėsk į kitą traukinį. Tokiu būdu padidėja efektyvumas. Atvėrus duomenis, padidėtų visos šalies efektyvumas. Atlikus analizę išaiškėjo, kad žmonėms turint priėjimą prie tokių programėlių, jiems sutaupyto laiko pavidalu suteikiama vertė yra 40 kartų didesnė nei tos informacijos viešinimo kaštai.

Ir praktiškai bet kokia vyriausybinė informacija turi duomenų, kurie nėra apie konkrečius asmenis. O šaliai būtų naudingiau, jeigu tie duomenys būtų laisvai prieinami.

– O koks tiksliai yra jūsų vaidmuo?

– Na, tai yra dviejų etapų darbas. Pati valdžia, įvairios valdžios organizacijos, paviešina savo duomenis internete. Kai kurių organizacijų darbas su duomenų atvirumu yra susijęs itin glaudžiai.

Pavyzdžiui, OPSI (Viešojo sektoriaus informacijos biuras) internete patalpino visus šalies įstatymus su visa jų istorija, su visomis nuorodomis, išaiškinančiomis, kada vienas įstatymas modifikuoja kito, ankstesnio įstatymo veikimą.

O prieš metus iš Jungtinos Karalystės vyriausybės gavome 10 milijonų svarų finansavimą Atvirų duomenų institutui steigti. Šis institutas sukurtas tam, kad atvirieji duomenys būtų naudingi. Taigi, institutas padeda valdžiai viešinti savo duomenis ir padeda pramonei, pradedant startuoliams, kurie vykdo projektus, išnaudojančius tokius duomenis. Tokių startuolių yra dešimtys. Per pirmuosius instituto metus juos globojome ir teikėme jiems įvairiausius duomenis. Tokiu būdu sukūrėme naujų darbo vietų, ypač rytų Londone.

Be to, mūsų įstaigoje vykdomi mokymai, į kuriuos atvykstantiems valdžios atstovams paaiškiname, kaip internete talpinti duomenis.

Svarbus ir instituto darbas su žurnalistais – padedame jiems suprasti, kokie duomenys yra prieinami, o tuomet jie gali užsiimti duomenų žurnalistika.

– Pagal išsilavinimą esate fizikas, dirbote vienoje iš šauniausių pasaulio laboratorijų – CERN. Ar retkarčiais nebūna gaila, kad ėmėtės veiklos informacinių technologijų srityje ir praleidote progą sudalyvauti žavinguose fundamentaliosios eksperimentuose, kurie taip pat turi galios pakeisti pasaulį?

– Oi, niekada taip gerai nemokėjau fizikos. Šio dalyko mokiausi vos trejus metus. Ir neturėjau mokslinio laipsnio. Tokio išsilavinimo nepakanka norint vykdyti didelės energijos fizikos darbus. Būtų reikėję mokytis doktorantūroje ir vėliau dar ilgai dirbti. O žmonės, kurie iš tiesų supranta dalelių fiziką, labai sunkiai ir ilgai mokosi, jų žinios yra kur kas platesnės nei kada nors bus mano žinios šioje srityje.

Ir tokių žmonių CERN laboratorijoje yra mažuma. Nes tai yra milžiniškas inžinerinis projektas. Daugybė žmonių dirba kurdami mokslinę įrangą, užtikrindami aušinimą iki superlaidumo temperatūros, kurdami milžiniškas paskirstytojo skaičiavimo kompiuterių sistemas, kurios surenka, patikrina ir filtruoja visus greitintuvo duomenis. Toje laboratorijoje yra labai daug įdomaus ir kūrybingo darbo. Bet net ir ten daugybė fizikų dirba inžinerijos, ypač – programinės įrangos inžinerijos srityje ir rašo programas, kurios yra reikalingos tyrimams. Toje laboratorijoje labai svarbi bendrumo dvasia – kad esi didelės komandos dalis ir kad kiekvieno žmogaus atliekamas darbas yra svarbus.

Kai šios laboratorijos fizikai pateikia savo darbo rezultatą – straipsnį moksliniam žurnalui – jo pradžioje pamatysite ilgėliausią pavardžių sąrašą. Daugelis tų žmonių ilgus metus programavo tam, kad būtų gautas aprašomas rezultatas.

– Paskutinis klausimas. Ar pasaulinio tinklo ateitis yra šviesi?

– Pasaulinis tinklas yra tik vienas iš įrankių, kuriuo žmonija naudojasi ieškodama savo kelio per erdvę ir laiką. Kai pažvelgi, ką yra padariusi žmonija, pamatai, kad buvo laikai, kai ji yra pati sau pridariusi tikrai siaubingų dalykų, kai ji keliauja ne ta kryptimi ar yra neorganizuota. Bet istorijoje esama ir nuostabių, įkvepiančių dalykų, kuomet kyla nuostabių minčių, kaip galima pagerinti organizavimąsi.

Aš esu optimistas. Tikiu, kad pamažu vis geriau organizuosime savo veiklą, išmoksime geriau suprasti kitų kultūrų žmones, o ne kovosime su jais. Manau, kad pasaulinis tinklas bus viena iš technologijų, padėsiančių mums šioje srityje. Mums reikės gerokai pagalvoti, kaip mes save valdome, o tam reikės daug individualių žmonių energijos, supratimo ir atleidimo žmonėms, kurie atrodo kitokie, kad suprastume, kad mes iš tiesų esame vienodi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...