captcha

Jūsų klausimas priimtas

Biomedicinos inžinerijos naujovės: širdies veiklą sekantys marškinėliai ir nuskausminantis nervo stimuliatorius

Prie ausies montuojamas aparatėlis gali sumažinti skausmą, padėti greičiau gyti žaizdoms, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai – realybė, su kuria susipažinti buvo galima Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje, informuojame pranešime spaudai.
Natūralaus dydžio širdies modelis iš gelio, Reuters/Scanpix nuotr.
Natūralaus dydžio širdies modelis iš gelio, Reuters/Scanpix nuotr.

Prie ausies montuojamas aparatėlis gali sumažinti skausmą, padėti greičiau gyti žaizdoms, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai – realybė, su kuria susipažinti buvo galima Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje, informuojame pranešime spaudai.

Inovatyvus aparatas, kuriuo stimuliuojama parasimpatinė nervų sistema, atsakinga už relaksaciją, ramybę ir regeneracinius procesus, kuriamas bendradarbiaujant Vienos technikos ir medicinos universitetams. Techninės įrangos pusės tobulinimu rūpinasi biomedicininės inžinerijos profesoriaus Eugenijaus Kaniušo vadovaujama komanda.

Stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą, sukeliami gijimo procesai – ne tik sumažėja skausmo pojūtis, bet ir gerėja periferinė kraujotaka. Pastarasis faktorius labai svarbus žaizdų gijimui, nes tam būtinas šviežias, prisotintas deguonies kraujas. „Į šio metodo išradėją mediką dr. Jozsefą Constantiną Szelesą kreipiasi žmonės su, atrodo, beviltiškomis negyjančiomis žaizdomis, dėl kurių gresia galūnių amputacija. Esu matęs atvejų, kai pritaikius gydymą, įskaitant ir elektrinę parasimpatinės nervų sistemos stimuliaciją, žmonės atsistoja ant kojų ir net žaidžia tenisą“, – pasakoja E. Kaniušas.

Paprastesnę šio aparato versiją jau dabar galima įsigyti, tačiau šiuo metu lietuvio mokslininko vadovaujama inžinierių komanda jam kuria papildomas galimybes ir platesnį pritaikymą.

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų ir, laiku paskyrus gydymą, sumažintų smegenų insulto pavojų. „Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir ypač trumpus – kelių sekundžių trukmės – prieširdžių virpėjimo epizodus. Dėl nevisiškai pasišalinančio kraujo gali susidaryti krešuliai, kurie patekę į smegenis gali sukelti insultą“, – pasakoja A. Petrėnas. Yra nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina penkis kartus.

Jaunieji KTU mokslininkai šiuo metu dirba ties projektu, kuriuo bandoma integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Tokius marškinėlius galėtų dėvėti senyvi, sergantys diabetu ar kitoms padidintos rizikos grupėms priklausantys žmonės. Marškinėliai siųstų pranešimą į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, kuris, pagal A. Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą, išanalizuotų situaciją ir praneštų, ar yra pavojus.

„Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus, kol liga nepasiekė kritinio lygio“, – teigia KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A. Petrėnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close