captcha

Jūsų klausimas priimtas

Programa pagal veido išraišką nustatys žmogaus emocijas

Savo jausmus žmonės dažniausiai išreiškia vos pastebimomis veido išraiškomis, kurias gali suprasti nebent geras draugas ar patyręs pokerio žaidėjas. Dabar kuriama kompiuterinė programa, analizuojanti net menkiausią filmuojamo žmogaus veido raumenų sujudėjimą, reiškiantį įvairias emocijas – laimę, liūdesį ar pasibjaurėjimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Savo jausmus žmonės dažniausiai išreiškia vos pastebimomis veido išraiškomis, kurias gali suprasti nebent geras draugas ar patyręs pokerio žaidėjas. Dabar kuriama kompiuterinė programa, analizuojanti net menkiausią filmuojamo žmogaus veido raumenų sujudėjimą, reiškiantį įvairias emocijas – laimę, liūdesį ar pasibjaurėjimą.

Pavyzdžiui, mokantis internetu tokia įranga sugeba pastebėti sutrikusio studento veido išraišką ir suteikia jam papildomos informacijos apie tą dalyką, kurį išgirdęs studentas susiraukė. Taip pat žaidžiant kompiuterinius žaidimus kamera gali užfiksuoti žaidėjo veido išraiškas ir atpažinti, kada jam pasidaro nuobodu, kada jau reikia pasunkinti žaidimą, rašo nytimes.com.

Tačiau ši greitai tobulinama technologija dar nėra pabaigta, ji verčia susimąstyti apie žmogaus privatumo pažeidimą.

Nagrinėjant veido išraiškas jau seniai paaiškėjo, kad didžioji dalis veido mimikų yra universalios, būdingos visiems žmonėms. Tarkim,  būdingas nosies suraukimas, antakių sujudinimas, patyrus tam tikras emocijas. Žmonės gali išmokti atpažinti net ir menkiausius veido raumenų krustelėjimus, studijuodami nuotraukas ar vaizdo įrašus. Dabar net ir kompiuteriai gali būti užprogramuoti  visa tai atpažinti.

Šioje srityje dirba JAV kompanijos „Emotient“ ir „Affectiva“. Pastarojoje naudojant kompiuterines kameras, per pustrečių metų buvo surinkta ir suklasifikuota apie 1,5 bilijono reakcijų, sukeltų savanoriams rodant įvairią vaizdo medžiagą. Šie įrašai sudarė duomenų bazę, reikalingą kuriant kompanijos veido nuskaitymo programinę įrangą. Ši bazė bus perduota programinės įrangos kūrėjams jau sausio mėnesį.

„Veido nuskaitymo programa ateityje gali būti pridėta prie kitų programų, galinčių atpažinti emocijas, tarkim, balso atpažinimo programa“, – teigia Paulas Saffo, vienas iš kompanijos mokslininkų. Jei kompiuteriai  galės suderinti veido atpažinimą, balso užfiksavimą bei judesių ir žvilgsnio sekimą, bus pasiektas natūralesnis, mažiau pastangų reikalaujantis kompiuterių valdymas.

Kai kuriems šis išradimas šiurpiai primena George`o Orwelo prognozes, bet nereikia išsigąsti, nes kuriant veido išraiškos algoritmus nebuvo filmuojamas pats veidas, tik tam tikrų raumenų judėjimas.

„Affectiva“ kompanija savo programą naudojo tikrinant žiūrovų reakciją į reklamas, buvo išbandyta net daugiau nei 3 000 reklamų.

„Veido nuskaitymo programa neužtikrina, kad emocijos visada bus užfiksuotos šimtu procentų teisingai“, –teigia Kembridžo universiteto doktorantas Tadas Baltrušaitis, darbų apie automatinę veido išraiškų analizę autorius. Algoritmai gerokai patobulėjo, bet, anot mokslininko, jie tikriausiai niekada nebus visiškai neklystantys.

Programėlės, reaguojančios į veido išraiškas, gali būti labai naudingos švietimo, kompiuterinių žaidimų, medicinos bei reklamos srityse.

Autizmu sergantiems žmonėms, kuriems ypač sudėtinga atpažinti veido išraiškas, toks išradimas būtų išties naudingas. Naudodami „Google“ akinius ar panašius prietaisus, turinčius interneto prieigą bei kamerą, sergantieji galėtų gauti jų pašnekovų veido išraiškų paaiškinimus.

„Veido kodavimo programos kelia susirūpinimą dėl privatumo, nes vis daugiau viešo gyvenimo yra filmuojama“, – pasakoja teisininkė ir advokatė Ginger McCall. Ji teigia, kad kartais žmonės nenori parodyti kai kurių savo emocijų, tarkim, pokalbyje dėl darbo. Be to, šiuo metu veido išraiškų atpažinimo programos kuriamos atskirų įmonių iniciatyva, bet jomis domisi ir valstybės tarnybos, ypač saugumo institucijos.

Advokatė pasakoja, kad ši technologija gali būti pritaikoma užtikrinant oro uosto saugumą. Taip pat emocijų atpažinimas gali būti naudojamas internetinio susitikinėjimo puslapiuose, žinoma, tik su filmuojamų žmonių sutikimu. Čia ir kyla problema – ši technologija lengvai galėtų būti taikoma slapta, pažeidžiant žmogaus privatumą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...