captcha

Jūsų klausimas priimtas

Artimiausiu laiku neprognozuojamoje vietoje nukris stambus palydovas

Per kelias artimiausias dienas gravitacija prie mūsų planetos paviršiaus pritrauks Europos kosmoso asociacijos paleistą gravitacinį lauką matavusį palydovą, kurio laukia ugninga baigtis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Per kelias artimiausias dienas gravitacija prie mūsų planetos paviršiaus pritrauks Europos kosmoso asociacijos paleistą gravitacinį lauką matavusį palydovą, kurio laukia ugninga baigtis.

Nei tikslus palydovo kritimo laikas, nei vieta nėra žinomi. Jis gali nukristi praktiškai bet kurioje planetos vietoje. Prognozuojama, kad planetos paviršių gali pasiekti 25–45 vieną toną sveriančio aparato gabalai, sunkiausias jų gali sverti net 90 kilogramų.

Nekontroliuojami palydovų kritimai nėra itin retas atvejis – prognozuojama, kad vien per šiuos metus atmosferoje sudegs apie 100 tonų kosminių šiukšlių – tačiau pastarasis aparatas išsiskiria savo masyvumu ir Žemę pasieksiančių nuolaužų kiekiu. Tiesa, kol kas nėra žinoma, kad kas nors būtų sužeistas krentančių kosminių šiukšlių.

„Ganėtinai sunku prognozuoti, kur į atmosferą įeis palydovas ir kur kris jo nuolaužos. Geriausia mūsų inžinierių prognozė – kad jis atmosferą pasieks sekmadienį, galbūt – ankstyvą pirmadienį“, – sakė Europos kosmoso agentūros Gravitacinio lauko ir stacionaraus vandenynų cirkuliacijos tyrėjo (GOCE) misijos vadovas Rune Floberghagenas.

GOCE kuras baigėsi praėjusią savaitę, jo atstumas iki planetos paviršiaus per parą sumažėja maždaug 4 kilometrais. Trečiadienį jis virš planetos sukosi 180 km aukštyje ir planetą apsukdavo per 88 minutes. Jo orbita keliauja beveik tiesiai virš abiejų ašigalių, o sukantis planetai jis kuriuo nors metu praskrenda virš praktiškai bet kurios mūsų planetos vietos.

Prieš dvejus metus viso pasaulio žmonėms susirūpinimo kėlė pasenęs NASA Viršutinių atmosferos sluoksnių tyrimų palydovas, kuris nekontroliuojamai, tačiau saugiai nukrito kažkur Ramiajame vandenyne. Vėliau tais pačiais metais nepavyko sėkmingai iškelti Rusijos zondo „Fobos-Grunt“: nors jis orbitą pasiekė, tačiau link Marso nenuskrido ir po dviejų mėnesių be žalos žmonėms tėškėsi į tą patį Ramųjį vandenyną.

Tikimybė, kad bent kuri GOCE nuolauža sužalos žmones, yra menkutė, tačiau ji nėra nulinė. R. Floberghageno teigimu, nuolaužos keltų grėsmę 12–17 kvadratinių metrų plotui. „Tai, lyginant su planetos paviršiumi, yra labai nedidelis plotas“, – sakė misijos vadovas.

Nekontroliuojamas kritimas į atmosferą yra iš anksto suplanuota GOCE zondo baigtis. Šis aparatas į atmosferą buvo iškeltas 2009 metų kovą. Skirtingai nei dauguma dirbtinių palydovų, savo orbitą koreguojančių reaktyviniais varikliais, GOCE naudojo didelio efektyvumo stūmos sistemą – joninį variklį. Šis, skirtingai nuo įprastinių reaktyvinių variklių, veikiančių pliūpsniais, gravitacinę trauką kompensuoja nuolatiniu veikimu.

Dėl šio variklio GOCE sugebėjo ilgą laiką skrieti žema 250 km aukščio virš žemės orbita, kuri vėliau buvo sumažinta iki 225 kilometrų. Iš šios pozicijos gravitacijos matavimai buvo gerokai tikslesni ir gausesni nei atlikti ankstesnių palydovų.

„Galėjome iš tiesų sudaryti žemėlapį, gravitacijos žemėlapyje įžvelgti geologinius darinius. Tai – kažkas unikalaus“, – sakė misijos vadovas.

Pavyzdžiui, derinant GOCE surinktus vandenynų gravitacijos duomenis su kitų kosminių aparatų matavimais mokslininkai sugebėjo sukurti pasaulinį vandenynų srovių žemėlapį.

Šie duomenys mokslininkams taip pat padės tirti vandenynų šelfus ir Žemės mantijos konvekciją, padės naftos įmonėms apsispręsti, kur statyti gręžinius.

Nors joninis variklis sugebėjo kelerius metus išlaikyti palydovo orbitą, jo stūma yra gerokai per silpna, kad kurui besibaigiant aparatas būtų nukreiptas į saugius, tuščius vandenyno plotus. „Ji daugiau ar mažiau prilygsta stūmai, kuria iškvėpdami paveiktume popierių“, – sakė R. Floberghagenas.

Ištuštėjus zondo degalų talpoms, dabar jo trajektoriją koreguoja tik gravitacija ir oro pasipriešinimas. „Dabar GOCE tiesiogine prasme skrenda kaip lėktuvas be variklio, o viršutiniai atmosferos sluoksniai užtikrina aerodinaminę stabilizaciją“, – sakė mokslininkas.

Besileidžiant į žemesnius, tankesnius atmosferos sluoksnius, oro pasipriešinimas smarkiai padidės. Tikimasi, kad paskutinėmis palydovo egzistavimo minutėmis sekmadienį arba pirmadienį kritimas pagreitės.

Likus maždaug parai iki kritimo, misijos vadovai galės patikslinti kritimo laiką iki trijų orbitų. GOCE instrumentai vis dar veikia, taigi, mokslininkai vis dar stebi šio aparato trajektoriją.

2008 metais Jungtinės tautos sukūrė gaires, kurių tikslas – sumažinti į Žemę krentančių kosminių šiukšlių keliamą grėsmę. Tuo metu GOCE projektavimo darbai jau buvo baigti, tačiau panašiuose ateities palydovuose tikriausiai jau bus ir papildomi varikliai, užtikrinsiantys saugų nusileidimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...