captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visą savaitgalį be perstojo sproginėjusi Saulė pirmadienį pradėjo X kategorijos žybsniu

Fejerverkai Saulėje nerimo visą savaitgalį ir, panašu, neketina rimti ir šią savaitę. O ją mūsų žvaigždė nusprendė pasveikinti galingiausios X kategorijos žybsniu – jis įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, 5:03 val. Lietuvos laiku. Dar vieną galingą šūvį Saulė paleido 7:41 val. Lietuvos laiku.
NASA/Solar Dynamics Observatory nuotr.
NASA/Solar Dynamics Observatory nuotr.

Fejerverkai Saulėje nerimo visą savaitgalį ir, panašu, neketina rimti ir šią savaitę. O ją mūsų žvaigždė nusprendė pasveikinti galingiausios X kategorijos žybsniu – jis įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, 5:03 val. Lietuvos laiku. Dar vieną galingą šūvį Saulė paleido 7:41 val. Lietuvos laiku.

Suirutė iki tol nepaprastai ramios būsenos Saulėje prasidėjo praėjusios savaitės viduryje, kai po labai ilgos (kelių mėnesių) pertraukos Saulė žiebė seriją vis didesnio kalibro, tačiau visgi vidutinės galios (M klasės) šūvių. Penktadienį šviesulyje įvyko išsyk net du galingiausios X kategorijos žybsniai – antrasis (X 2,1) tapo šeštu pagal galingumą žybsniu per visą 24-ąjį Saulės aktyvumo ciklą (vienas Saulės aktyvumo ciklas trunka 11 metų).

Kas Saulėje vyko savaitgalį? Įvykių netrūko, tačiau, laimei, jie jau nesiekė X kategorijos žybsnių. Per šeštadienį ir sekmadienį Saulėje įvyko šeši M kategorijos žybsniai (nuo M 1,8 iki M 3,5). Darbščiausia čia buvo nauja saulės dėmė Nr. 1884. Tačiau naują savaitę žvaigždė nusprendė pradėti aktyviau. X 1,0 šūvį 5:03 val. Lietuvos laiku pirmadienio rytą paleido saulės dėmė Nr. 1875. Gera žinia yra ta, kad ši dėmė atsidūrusi rytiniame Saulės disko pakraštyje ir netrukus pasislėps. Tad ir X kategorijos šūvis šįkart buvo pro šalį.

Tiesa, 1875 dėmė yra viena senesnių iš visų dabar esančių Saulės paviršiuje. Tad nereikėtų pamiršti ir grėsmingesnių jos kolegių. Štai dėmė 1882 netrukus po X 1,0 žybsnio generavo irgi žybsnį. Šūviai iš šios dėmės – gerokai grėsmingesni, nes aktyvi ir didelė dėmė yra netoli į Žemę atgręžtos Saulės pusės centro, o tai reiškia, kad žybsnio metu išsviestos dalelės po maždaug poros parų turėtų pasiekti mūsų planetą ir surengti dar vieną geomagnetinę audrą.

O pastarosios nesiliauja bombarduoti Žemės visą savaitgalį, taip pat ir pirmadienį. Tai – pradėjusios savaitės žybsnių pasekmės. Laimei, ypatingos grėsmės orbitinei technikai šie saulės dalelių škvalai nekelia, tačiau, savaime suprantama, jie nėra pageidautini ir jų poveikis, nors ir nedidelis, vis dėlto juntamas ir žalingas. O šiaurės pašvaistėmis kol kas gali grožėtis tik itin „aukštose“ platumose (už poliarinio rato) gyvenantys naktinio dangaus stebėtojai.

Paskutinis Saulėje įvykęs žybsnis – 7:41 val. Lietuvos laiku įvykęs M 5,1 klasės žybsnis. Tai būtų skambus dalelių antausis mūsų planetai, tačiau vėl reikia pasidžiaugti, kad jį trenkė senoji saulės dėmė Nr. 1875, kurios atakos Žemei jau nebepavojingos.

Beje, po pirmadienio rytą įvykusio X 1,0 žybsnio tame pačiame regione užregistruotas didžiulis vainikinės masės išsiveržimas (angl. – coronal mass ejection, CME). Nors didžioji dalis išspjautos plazmos skrieja į rytus nuo Saulės, vis dėlto egzistuoja nedidelė tikimybė, kad vakarinis pliūpsnio flangas nutvilkys Žemę – mat ji aplink Saulę skrieja Saulės sukimosi kryptimi, ir po kurio laiko gali „prisivyti“ plazmos dalelių debesį.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close