captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasigaminti palydovą kainuoja 500 dolerių, paleisti į kosmosą – 100 tūkst.

Šiais metais išsipildys menininko iš Pietų Korėjos svajonė į kosmosą paleisti savos gamybos palydovą. „Pagaminti palydovą nėra sudėtingiau nei pagaminti mobilųjį telefoną“, – sakė 34-erių Songas Hojunas, kuris teigia už maždaug 500 JAV dolerių pagaminęs palydovą „OpenSat“, kad įrodytų žmonėms, jog jie gali įgyvendinti savo svajones.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Šiais metais išsipildys menininko iš Pietų Korėjos svajonė į kosmosą paleisti savos gamybos palydovą. „Pagaminti palydovą nėra sudėtingiau nei pagaminti mobilųjį telefoną“, – sakė 34-erių Songas Hojunas, kuris teigia už maždaug 500 JAV dolerių pagaminęs palydovą „OpenSat“, kad įrodytų žmonėms, jog jie gali įgyvendinti savo svajones.

„Manau, kad su interneto ir socialinių platformų pagalba galima padaryti bet ką, ne tik palydovą. Aš pasirinkau palydovą, kad tai įrodyčiau simboliškai“, – teigė menininkas.

Universitetai, mokslininkų grupės ir mėgėjų radijo klubai yra ne kartą į kosmosą paleidę savadarbius Žemės palydovus, bet Songas Hojunas teigia, kad jo palydovas yra pirmasis, kurį pagamino ir finansavo vienas asmuo.

Palydovas „OpenSat“ sveria vieną kilogramą, o jo dydis – 10 kubinių centimetrų. Palydovas į Žemę siųs duomenis apie savo baterijos būklę, saulės baterijų temperatūrą ir sukimosi greitį. Su palydovu bus galima susisiekti radijo ryšiu. Jei viskas vyks pagal planą, „OpenSat“ pasiekęs iš anksto numatytą vietą numatytu laiku savo LED lemputėmis pakartos Morzės abėcėle užkoduotą žinutę.

Nors palydovo detalės kainavo tik 440 JAV dolerių, jo paleidimo į kosmosą kaina siekia beveik 105 tūkst. JAV dolerių. Kaina išaugo, kai Songas Hojunas pasirašė sutartį su Prancūzijos technologijų bendrove „NovaNano“, kuri tarpininkavo tariantis dėl palydovo paleidimo ir padėjo sutvarkyti dokumentus bei surasti raketą. „OpenSat“ kartu su kitu palydovu bus paleistas gruodžio mėnesį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.

Songas Hojungas universitete studijuoja inžineriją ir savo meno kūriniuose dažnai naudoja technologijas. Mintis pagaminti palydovą jam kilo atliekant praktiką privačioje palydovus gaminančioje bendrovėje. Menininkas susisiekė su kosmoso ekspertais iš viso pasaulio. Jis teigia, kad ekspertai jam nesibaimindami suteikė informacijos, nes jis yra tik pavienis asmuo ir nedirba nei dideliems universitetams, nei korporacijoms ar kariuomenei.                        

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close