captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo geresni laikai, tuo trumpiau gyvename, teigia mokslininkai

Nors atrodo, kad gerais laikais žmonės turėtų gyventi ilgiau, iš tikrųjų taip nėra, teigiama naujoje studijoje, kurioje daroma išvada, jog išsivysčiusiose šalyse mirtingumas padidėja suklestėjus ekonomikai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nors atrodo, kad gerais laikais žmonės turėtų gyventi ilgiau, iš tikrųjų taip nėra, teigiama naujoje studijoje, kurioje daroma išvada, jog išsivysčiusiose šalyse mirtingumas padidėja suklestėjus ekonomikai.

Tokie rezultatai glumina netgi pačius tyrimo autorius.

Ši išvada buvo „labai netikėta“, Nyderlanduose veikiančios Leideno gyvybingumo ir senėjimo akademijos mokslininkas Herbertas Roldenas sakė naujienų agentūrai AFP.

Vertinant padėtį atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, nustatyta, kad ekonomikos klestėjimas lemia mažesnį bendrą mirtingumą – daugiausiai dėl sumažėjusio senyvų žmonių mirtingumo.

Tačiau vaizdas keičiasi, pažvelgus į trumpalaikes ekonomikos fluktuacijas, sakoma studijoje, kuis buvo paskelbta žurnale „Journal of Epidemiology and Community Health“.

Šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) padidėjus vienu procentiniu punktu, mirtingumas 70–74 metų vyrų grupėje padidėdavo 0,36 proc., o to paties amžiaus moterų grupėje – 0,18 proc., nustatė tyrėjai.

Tuo tarpu 40–45 metų vyrų mirtingumas didėjo 0,38 proc., o moterų – 0,16 procento.

Šioje studijoje buvo analizuojami 1950–2008 metų duomenys apie mirtingumą ir ekonomikos augimą 19 išsivysčiusių šalių, tarp jų Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos. JAV ir kelių Europos valstybių.

„Kadangi daugelis išsivysčiusių šalių šiuo metu išgyvena recesiją, galima tikėtis, kad tai neigiamai veikia išgyvenimą senyvame amžiuje, – sakome straipsnyje. – Tačiau buvo nustatyta, kad metiniai nedarbo padidėjimai arba BVP sumažėjimai susiję su žemesniais mirtingumo rodikliais.“

Panaši, iš pažiūros nuojautai prieštaraujanti tendencija jau anksčiau buvo nustatyta tarp jaunesnių žmonių.

Tas reiškinys buvo siejamas su didesne įtampa darbe ir dažnesniais eismo įvykiais dėl didesnio užimtumo ekonomikos klestėjimo laikais.

Tačiau vargu ar tokie veiksniai veikia senesnius, į pensiją išėjusius žmones, sakė H. Roldenas.

„Vis dar nenutuokiame, kas iš tikrųjų gali paaiškinti šį sąryšį“, – pripažino jis.

Galbūt priežastis glūdi visuomenės struktūros pokyčiuose, kai jaunesni giminaičiai daugiau dirba ir turi mažiau laiko rūpintis vyresniaisiais, sako viena dar nepatikrinta hipotezė.

Kiti kaltina oro taršą, kuri padidėja ekonomikos plėtros laikais ir, tikėtina, labiau veikia trapesnės sveikatos žmones.

Mokslininkai nurodė, kad reikia atlikti išsamesnius tyrimus, o įminus šią mįslę galima tikėtis didelės naudos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...