captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio medicinos premija skirta už pernašos sistemos mūsų ląstelėse tyrimus

Amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas pelnė 2013 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas pelnė 2013 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją.

Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmadienį paskelbė, jog šie mokslininkai bus apdovanoti už „jų atradimus, susijusius su aparatu, reguliuojančiu vezikulių transportą – svarbią pernašos sistemą mūsų ląstelėse“.

Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija už „atradimą, kad subrendusias ląsteles galima perprogramuoti paverčiant jas pliuripotentinėmis“, atiteko britui Johnui Gurdonui ir Shinyai Yamanakai iš Japonijos.

Šiemetinė premija abiems mokslininkams bus įteikta gruodžio 10 dieną per Stokholme įvyksiančią iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.

Prognozuojama, laurai fizikos srityje gali atitekti „dieviškosios dalelės“ atradėjams, o Talibano smogikų pašauta Pakistano mergaičių švietimo aktyvistė pelnyti taikos premiją.

Šie labai skirtingi kandidatai – puikus pavyzdys, rodantis, kad Nobelio premiją, kurį daugelis laiko didžiausią pasaulyje prestižą turinčiu apdovanojimu, gali pelnyti tiek besistengiantys perprasti fundamentalias gamtos paslaptis, tiek kovos prieš žmogaus teisių pažeidimus didvyriai.

Higgso bozono atradimas prilygsta patvirtinimui, kad Žemė yra apvali

Tik antradienį paaiškės, ar prognozės buvo teisingos ir ar Nobelio fizikos premija bus skirta už Higgso bozono atradimą, kuris daugelio laikomas vienu iš didžiausių praeito šimtmečio mokslo pasiekimų.

Be Higgso bozonų, sako teoretikai, Visatoje neegzistuotų atomai.

„Kaip pasiekimas jis prilygsta patvirtinimui, kad Žemė yra apvali, ar pirmiesiems žmogaus žingsniams Mėnulyje“, – sakė kanadiečių fizikė Pauline Gagnon.

Vis dėlto Higgso bozonų atradimas gali būti praleistas, nes oficialiai lieka maža tikimybė, kad pernai atrasta dalelė yra ne Higgso bozonas, o kažkokia kita nauja dalelė.

Jeigu Nobelio komitetas nuspręstų skirti premiją už šios dalelės atradimą, jo nariams taip pat iškiltų dilema: ar garbė turi atitekti teoretikams, ar praktiniams atradėjams, o galbūt apdovanojimas bus padalytas vieniems ir kitiems? Be to, kaip būtų galima pagerbti už proveržį, prie kurio prisidėjo tūkstančiai žmonių?

Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną, o ekonomikos premijos, kurią dažniausiai gauna amerikiečiai, laureato paskelbimu spalio 14 dieną baigsis Nobelio premijų sezonas.

Taikos premija – kovotojai už mergaičių švietimą?

Šių metų Nobelio taikos premijai nominuotų pretendentų skaičius buvo rekordinis – 259, tačiau Norvegijos Nobelio institutas niekada neatskleidžia jų sąrašo, palikdamas diletantams ir ekspertams spėlioti iki pat spalio 11 dienos, kai bus paskelbtas laureatas.

Pakistanietė paauglė Malala Yousafzai, kuri pernai buvo pašauta į galvą Talibano kovotojų už jos pastangas plėtoti mergaičių švietimą, užima pirmąją vietą lažybų organizatorių „Paddy Power“ sąraše, o už ją pastatę gali tikėtis išlošti dvigubai didesnę sumą.

Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas atidžiai stebi Nobelio taikos premijos komiteto darbą ir nuo 2009-ųjų skelbia savo galimų laureatų „trumpąjį“ sąrašą, nors laimėtojo kol kas ir nėra atspėjęs.

Šiemet jo sudaryto sąrašo pirmojoje vietoje – pakistaniečių paauglė Malala, kuriai už mergaičių švietimo propagavimą pernai talibai šovė į galvą.

K. B. Harpvikenas sako, kad ji „ne tik tapo mergaičių ir vaikų teisės į švietimą ir saugumą, bet ir kovos su ekstremizmu bei priespauda simboliu“.

Tačiau kiti stebėtojai mano, kad tokia premija būtų per sunki našta 16-metei.

„Nesu tikras, kad etine prasme tiktų skirti šią taikos premiją vaikui“, – Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Stokholmo taikos tyrimų instituto SIPRI vadovas Tilmanas Brueckas.

Jis mano, kad premija galėtų atitekti Kolumbijos taikos derybininkams ar Mianmaro reformuotojams.

Tuo metu istorikas Asle Sveenas sakė manantis, kad penki komiteto nariai galėtų skirti premiją Kongo ginekologui D. Mukwege.

Šis gydytojas įsteigė ligoninę ir fondą, padedančius tūkstančiams moterų, kurias Kongo Demokratinėje Respublikoje išžagino vietos ar užsienio kovotojai, ar armijos kariai.

„Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas ne kartą sakė, kad konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje sulaukė nepakankamo dėmesio“, – NTB sakė A. Sveenas.

„Human Rights Watch“ nurodo, kad Komitetas taip pat galėtų nuspręsti pagerbti Rusijos žmogaus teisių aktyvistus, kurie susiduria su didžiausiu persekiojimu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Kita galimybė būtų aktyvistai kaimyninėje Baltarusijoje, dažnai vadinamoje paskutine Europos diktatūra, mano organizacija.

Rimtos kandidatės galėtų būti Rusijos moterų aktyvistės, tokios kaip Liudmila Aleksejeva, Svetlana Ganuškina ir Lilija Šibanova, arba teisių gynimo organizacija „Memorial“ ir kalinamas Baltarusijos kovos už teises aktyvistas Alesis Beliackis.

Spėjama, kad literatūros premiją gaus  moteris

Kita daug spėlionių kelianti Nobelio premija skiriama už literatūrą.

Ne taip, kaip kitų Nobelio premijų atvejais, literatūros premijos laureato paskelbimo data pranešama tik prieš kelias dienas. Tačiau tradiciškai tai būna ketvirtadienis, tad šiemetinė data gali būti spalio 10-oji.

Ekspertai Stokholmo literatūriniuose sluoksniuose spėja, kad šią premiją šiemet galėtų gauti baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič, nors jos vardo ir nėra internetinių lažybų punktų sąrašuose.

„Ladbrokes“ favoritais nurodo japonų rašytoją Haruki Murakami, dėl kurio lažinamasi santykiu 4:1, JAV rašytoją Joyce Carol Oates (7:1) vengrą Peterį Nadasą (8:1) ir korėjiečių poetą Ko Uną (11:1).

„Tikrai, manau, kad šiemet tai bus moteris“, – sakė švedų dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros puslapių redaktorius Bjoernas Wimanas.

Tarp kitų galimų kandidatų minimi kanadietė Alice Munro, alžyrietė Assia Djebar ir amerikietis Philipas Rothas.

Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), kurie bus dalijami, jei vienoje kurioje nors srityje bus du ar keli laureatai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...