captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva ES jaunųjų mokslininkų konkurse yra tarp lyderių

Nuo 1995-ųjų Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų konkurse (ESJMK) (European Union Contest for Young Scientists (EUCYS), –ELTA) dalyvaujanti Lietuva žengia progreso keliu, pastebi šio jau prestižiniu laikomo konkurso organizatoriai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nuo 1995-ųjų Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų konkurse (ESJMK) (European Union Contest for Young Scientists (EUCYS), –ELTA) dalyvaujanti Lietuva žengia progreso keliu, pastebi šio jau prestižiniu laikomo konkurso organizatoriai.

ESJMK nacionalinė koordinatorė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresnioji specialistė Emilija Bugailiškienė prisimena, kad Lietuvos dalyvavimas šiame konkurse sietinas su 1995 m., kai ministerijos Mokslo ir studijų departamentas pasiūlė Lietuvos mokinių darbus pristatyti Europos jaunųjų mokslininkų konkurse. Tačiau Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso gimimo metais galima laikyti 1996–uosius. 1997 m. buvo nuspręsta sujungti Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ir Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų konkursus ir parengti bendrus nuostatus.

„Iki 1999 metų Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso darbai buvo pristatomi sekcijose. Iš geriausiųjų sekcijose buvo atrenkami darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą. Nuo 2000 m. konkursas vyko dviem etapais: darbų gynimas sekcijose ir baigiamajame etape. Darbų gynimas sekcijose – ekspertų komisijos iš kiekvienos sekcijos atrenka po du geriausius darbus į baigiamąjį konkurso etapą“, – Eltai aiškino E. Bugailiškienė.

Baigiamajame etape moksleiviai darbus pristato stenduose. Darbus vertina įvairių mokslo sričių specialistų ekspertų komisija, atsižvelgdama į anksčiau pateiktą darbo aprašymą ir stendinį darbo pristatymą. Baigiamajame etape, neatsižvelgiant į sekcijas, ekspertų komisija atrenka kandidatus atstovauti Lietuvai ES jaunųjų mokslininkų ir kituose tarptautiniuose konkursuose. Pasak E. Bugailiškienės, nuo 2013 m. konkursas vyksta trim etapais: pirmajame – vykdoma darbų atranka pagal pateiktą trumpą darbo santrauką, antrajame – darbas pateikiamas stende ir pristatomas ekspertų komisijai žodžiu. Baigiamajame – darbas pristatomas moksliniu pranešimu apie atliktą tyrimą, aptariama darbo metodika, gauti rezultatai ir įvertinamas jų patikimumas, vyksta diskusija su ekspertais, išaiškinami prizininkai, atrenkami kandidatai atstovauti Lietuvai ESJMK.

Nuo 1997 m. Lietuvos moksleiviai dalyvauja dviejuose Europos moksleivių konkursuose: Jaunųjų europiečių aplinkotyros ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų. Tačiau iki 2000 m. didesnių pasiekimų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse nebuvo, patikina pašnekovė.

Anot E. Bugailiškienės, Europos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas organizuojamas nuo 1996 m. , t.y. 18 metų, ir apžvelgus pastarųjų 10 metų mokinių darbus jaučiamas akivaizdus progresas.

„Viskas eina geryn ir pakankamai sparčiai. Tai mokslininkų ekspertų pastebėjimai. Mokinių vykdomi moksliniai tyrimai yra žymiai reikšmingesni, išsamesni, atitinkantys mokslo darbų reikalavimus, pakankamai įvairus temų spektras“, – kalbėjo ŠMM atstovė.

E. Bugailiškienės teigimu, ypač ryškūs pokyčiai jaučiami pradėjus vykdyti ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“, pagal kurį mokiniai turi galimybę betarpiškai bendrauti su mokslininkais, išgirsti jų patarimus, gauti individualias mokslines konsultacijas, pasinaudoti laboratorijomis. Nemažai įtakos turi ir projekto rengiami mokymai jaunųjų tyrėjų vadovams – mokytojams.

„Mokymų esmė yra ta, kad mokytojas galėtų pats atlikti mokslinį tyrimą, kuriam vadovauja mokslininkai, padirbėti tikrose mokslinėse laboratorijose su unikalia įranga. Šiuo metu yra įsigyta nemažai modernios įrangos, kuri bus lengvai prieinama tiek jauniesiems tyrėjams, tiek jų vadovams. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre bus įrengta stacionari laboratorija bei netrukus pradėsianti važinėti po Lietuvą mobili laboratorija. Beje, visi pastarųjų metų ES konkursų dalyviai yra projekto klubo nariai“, – sako ESJMK nacionalinė koordinatorė.

E. Bugailiškienė nesikuklina ir teigia, kad ES jaunųjų mokslininkų konkurso kontekste Lietuva, turint omenyje šalies dydį, yra viena lyderių.

„Specialūs prizai skiriami Lietuvos jauniesiems tyrėjams yra tikrai reikšmingi. Tai rodo, kad mes neliekame nepastebėti. Darbus vertina solidi tarptautinė žinomų mokslininkų komisija. Turint galvoje, kad šiame konkurse be didžiausių ES šalių dalyvauja Kinija, Rusija, JAV (apie 40 šalių), tarp jų mes tikrai atrodome neblogai“, – neabejojo švietimo ekspertė.

Europos Komisijos narės, atsakingos už mokslo tyrimus, inovacijas ir mokslą Maire Geoghegan-Quinn kabineto narė Patricia Reilly pabrėžia, kad parama inovacijoms, tyrimams išlieka prioritetu, ES parama moksliniams tyrimams numatyta tiek „Europa 2020“ strategijoje, tiek ES daugiametėje 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje.

„Inovacijų Sąjunga yra pagrindinė investicija mūsų ateičiai. Pavyzdžiui, 3 proc. nuo ES bendrojo vidaus produkto skyrimas mokslo tyrimams ir plėtrai iki 2020 m. gali sukurti 3,7 mln. darbo vietų ir 2025 m. padidinti bendrąjį vidaus produktą iki 795 mlrd. eurų“, – Prahoje ESJMK metu žurnalistams sakė P. Reilly. Per 25 konkurso gyvavimo metus jame jau varžosi ne tik tiksliųjų, gamtos mokslų atstovai, bet ir pristatomi socialinių mokslų darbai.

Per 18 Lietuvos dalyvavimo ESJMK metų pasižymėjo nemenkas būrys lietuvaičių.

2001 m. Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (RMTKR) Astronomijos būrelio narys Tomas Vaiseta laimėjo specialų prizą – dviejų mėnesių viešnagę Kanarų salų observatorijoje; 2003 m. Prienų gimnazijos mokinys Evaldas Trainavičius laimėjo specialų prizą – kelionę į Norvegijos poliarinį institutą Špicbergene; 2004 m. RMTKR Chemijos būrelio narys Laurynas Pliuškys laimėjo III vietą, įvertintą 1500 eurų; 2004 m. Vilniaus licėjaus mokinys Julius Bogomolovas laimėjo specialų prizą – apsilankymą Europos molekulinės biologijos laboratorijoje; 2005 m. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokiniai Gediminas Kiršanskas ir Erikas Gaidamauskas pelnė paskatinamuosius prizus – apsilankymą Europos dalelių fizikos laboratorijoje ir Europos sintezės plėtros forume. 2007 m. Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos mokinės Rasa Briedytė ir Milda Jurėnaitė pelnė paskatinamuosius prizus – apsilankymą Lauen-Langevin institute ir galimybę susipažinti su Europos sinchrotoninės radiacijos įranga; 2011 m. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinys Povilas Kavaliauskas (vadovė dr. Rita Plančiūnienė) laimėjo pirmosios vietos 7000 eurų premiją, taip pat paskatinamuosius prizus – apsilankymą Tarptautiniuose jaunimo mokslo forumuose Stokholme ir Londone; Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė apdovanotos stažuote į Europos patentų tarnybą Miunchene.

Naujausias pasiekimas įvyko praeitą savaitę, kuomet Kauno Maironio universitetinės gimnazijos absolventas Edvinas Misiukevičius Prahoje vykusio konkurso metu laimėjo Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro prizą ir galės savaitę stažuotis viename iš pasirinktų šio centro institutų Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close