captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dvylika keistų priežasčių, kodėl vis dar esame gyvi

Per pastarąjį šimtmetį išsivysčiusių valstybių gyventojų gyvenimo trukmės vidurkis kone padvigubėjo. Mes tokį milžinišką gyvenimo trukmės šuolį suvokiame kaip kažką savaime suprantamo, o paklausus apie priežastis, dėl ko iki šiol esame gyvi, nė nemirktelėję įvardintume antibiotikus, vakcinas, švarų vandenį, vaistus nuo širdies ligų ir vėžio.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Per pastarąjį šimtmetį išsivysčiusių valstybių gyventojų gyvenimo trukmės vidurkis kone padvigubėjo. Mes tokį milžinišką gyvenimo trukmės šuolį suvokiame kaip kažką savaime suprantamo, o paklausus apie priežastis, dėl ko iki šiol esame gyvi, nė nemirktelėję įvardintume antibiotikus, vakcinas, švarų vandenį, vaistus nuo širdies ligų ir vėžio.

Bet egzistuoja ir daugybė kitų išradimų, inovacijų bei idėjų, kurių svarba ilginant mūsų gyvenimus yra ne ką mažesnė. Tik ne tokia akivaizdi. Slate.com sudarė neilgą sąrašą gana netikėtų veiksnių, pailginusių mūsų gyvenimus ir pagerinusių gyvenimo kokybę.

Medvilnė

Vienas iš svarbiausių giltinės ginklų visais žmonijos egzistavimo laikais buvo šiltinė – utėlių platinama bakterinė infekcija. Būtent šiltinė, o ne Rusijos kariuomenė sutriuškino Napoleono kariuomenę. Jeigu Čaikovskio 1812 metų uvertiūra būtų istoriškai teisinga, joje girdėtume ne patrankų griausmą, o nariuotakojų žandikaulių klapsėjimą. Anuomet kariuomenė buvo aprengta vilnoniais rūbais, kuri yra sunkiau valoma ir labiau tinkama utelėms veistis nei medvilniniai rūbai.

Kosminiai palydovai

1900 metais Galvestono miestą Teksaso valstijoje (JAV) nusiaubė uraganas. Jis nusinešė apie 8000 gyvybių – daugiau nei bet kuris kitas uraganas JAV istorijoje. Tą patį miestą 2008 metais siaubė ir uraganas Aikas (Ike). Nors jo vėjo stiprumas buvo mažesnis nei 1900 metų uragano, bet uragano sukelta potvynio banga buvo aukštesnė – o būtent potvyniai yra pagrindiniai mirčių kaltininkai uraganų metu. Bet prieš penkerius metus atūžusi gamtos stichija žemę stebinčių palydovų buvo pastebėta iš anksto, todėl iš pakrantės teritorijų buvo evakuota daugiau nei milijonas žmonių. Ir net nepaisant tokių priemonių, aukų kiekis perkopė 100.

Fluoridas

Iki XX a. vidurio buvo daug labai skaudžių, dabar mums nebežinomų būdų numirti. Viena iš skausmingiausių mirties priežasčių buvo danties abscesas – lėta, skausminga infekcija, dėl kurios žmogus vargiai begali valgyti, galva plyšta iš skausmo, kol galų gale bakterijos kolonizuoja organizmą ir sukelia mirtiną kraujo užkrėtimą. Dabar, kai odontologinės paslaugos teikiamos kone ant kiekvieno kampo, o dantis patys saugome šepetukais ir pastomis su fluoridu, tai tapo labai jau reta mirties priežastimi – tiesiog nebeleidžiame sau tiek apsileisti.

Langų tinkleliai

Šiandien musės – tik įkyrūs zvimbiantys gyviai, neleidžiantys dorai išsimiegoti ryte. Bet kadaise jie buvo vieni iš svarbiausių mirtinos žarnyno infekcijos nešiotojai. Švarus vandentiekis ir kanalizacija pašalino pagrindinius šaltinius, iš kurių sklido daugiausiai mirtinų infekcijų sukėlėjų, bet musės nesiliovė platinti bakterijų. Šią riziką sumažino langų tinkleliai, kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse išpopuliarėję apie 1920 metus.

Nesąmoningo subjektyvumo atradimas

Medicina labiausiai pasitiki abipus aklais klinikiniais tyrimais su placebo kontrole – tik jie objektyviai parodo, kurie vaistai iš tiesų veikia. O tokios griežtos abipusio aklumo kontrolės reikia dėl to, kad mes negalime pasitikėti savimi. Jeigu išgersite paprasčiausios kreidos tabletę tikėdami, kad tai yra tikras vaistas, jūsų sveikata pagerės – tai yra placebo efektas (tiesa, šiuolaikiniuose klinikiniuose tyrimuose kaip placebo paprastai naudojama ne kreida, o standartinis arba geriausias tam tikrą poveikį sukeliantis vaistas). Jeigu tikitės, kad vaistas sukels nepageidaujamų poveikių – taip ir bus. Tai yra nocebo efektas. Jeigu esate medikas ir manote, kad duodate tikrą vaistą, pacientui nesąmoningai parodysite daugybę visokių ženklų, kad vaistas bus veiksmingas. O analizuojant duomenis pernelyg lengva skaičius pakoreguoti taip, kad jie atitiktų lūkesčius. Abipusio aklumo tyrimai pašalina bet kokio subjektyvumo galimybes, mat nei pacientas, nei gydytojas nežino, ar vartojamas vaistas yra tiriamasis, ar kontrolinis.

Bottso taškai

Šios iš kelio iškylančios šviesą atspindinčios detalės buvo išrasto Elberto Bottso – chemiko, kuris dirbo Kalifornijos transporto departamentui. Taškai padėjo vairuotojams geriau matyti savo juostos kraštus net tamsoje ar lyjant. E. Bottsas mirė 1962 metais, likus ketveriems metams iki pirmųjų Bottso taškų sumontavimo Kalifornijos greitkeliuose.

Sergamumo ir mirtingumo savaitinė ataskaita

Tai – tikras vieno iš pačių svarbiausių leidinių, apie kuriuos beveik niekas nieko nežino, pavadinimas. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras šią ataskaitą publikuoja nuo 1952 metų, joje pateikiama „aktuali, patikima, autoritetinga, tiksli, objektyvi ir naudinga visuomenės sveikatos informacija bei rekomendacijos“. Atsiradus naujai ligai ar kilus naujai grėsmei – pavyzdžiui, AIDS ar naujai gripo atmainai – savaitinė ataskaita yra pirmas leidinys, kuris apie tai paskelbs.

Oro kondicionavimas

Jau pradedame priprasti, kad kiekvieną vasarą bent savaitę mus prie žemės spaudžia karščio banga. O kartais karščio bangos būna tokios galingos, kad jų poveikis skaičiuojamas žmonių gyvybėmis. Pavyzdžiui, 1995 metais dėl karščio bangos Čikagoje mirė daugiau nei 700 žmonių. JAV Nacionalinė orų paslauga pradėjo iš anksto skelbti apie artėjančias karščio bangas, o žmonėms, kurie namie perkaistų, valstybė siūlo pabūti aušinimo centruose su oro kondicionavimu. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad oro kondicionavimas karščio bangų aukų kiekį nuo 1960 metų sumažino net 80 procentų.

Framinghamo miestelio gyventojai

1948 metais mokslininkai dalyvauti ilgalaikiame širdies ligų tyrime pakvietė daugiau nei 5000 suaugusių Framinghamo miestelio gyventojų. Tuomet niekas net nesvarstė kaip ilgai šis tyrimas turėtų trukti – o jis vykdomas iki šių dienų ir jame dabar jau dalyvauja pirmųjų tiriamųjų vaikai bei anūkai. Šis tyrimas mums atskleidė tai, ką dabar žinome apie širdies ligas. Iki tyrimo buvo manoma, jog aukštas kraujospūdis yra geros sveikatos ženklas. O dabar aukštas kraujospūdis vertinamas kaip insultų ir infarktų rizikos veiksnys. Tik dėl Framinghamo gyventojų pasiaukojimo ir pasiryžimo dabar žinoma kokie grėsmingi dalykai yra cholesterolis, aktyvumo stoka ir rūkymas.

Pasterizavimas

Vertinant pagal išgelbėtas gyvybes, šis procesas yra ne mažiau svarbus nei rankų plovimas ar normali mityba. Tačiau naujas ir populiarėjantis natūralaus pieno judėjimas verčia manyti, jog žmonės pieno produktų saugumą suvokia kaip savaime suprantamą dalyką. Kadaise mikroorganizmais užterštas pienas buvo vienas iš daugiausiai vaikų gyvybių kainavęs maisto produktas – per jį buvo perduodama vidurių šiltinė, skarlatina, difterija, tuberkuliozė ir kitos ligos. Viena iš sėkmingiausių visuomenės sveikatos kampanijų XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje skatino pasterizuoti pieną. Ji buvo tokia sėkminga, kad dabar tiesiog nepamename, kad pienas gali būti mirtinas.

Batai

Nematodai ir kai kurie kiti parazitai į žmonių organizmą patenka per basas kojas – neretai per ploną ir švelnią odelę tarp kojos pirštų. Ir iki šių dienų Afrikoje bei kai kuriose kitose skurdžiose valstybėse, kur batai yra prabangos prekė, žmonių gyvenimus gerokai sugadina tokios ligos kaip dramblialigė. Užsikrėtusiųjų šiomis kirmėlėmis žmonių išmatose esama kirminų, kurie gali patekti į organizmus žmonių, kurie neapsiavę vaikšto netoli išmatų. XX a. prasidėjusios švietimo iniciatyvos paskatino žmones avėti batus bei statyti lauko išvietes, o ne tiesiog kasti išmatų duobes ir jas lankyti basomis kojomis.

Gerumas

Filosofas Danielis Dennettas po skubios operacijos prieš dvejus parašė padėką. Ne Dievui – jis suvokė, kad turėtų dėkoti už žmogišką gerumą.

„Tai kam gi esu skolingas dėkingumą? Kardiologui, kuris daugelį metų palaikė mano širdies plakimą, chirurgams, neurologams, anesteziologams ir kraujo perpylimo specialistui, kurie daugelį valandų palaikė mano sistemas veikiančias, nors situacija ir buvo bauginanti. Bent dešimčiai gydytojų padėjėjų ir slaugių, ir fizioterapeutų, ir rentgenologų, ir mažai kariuomenei flebotomų, kurie buvo tokie vikrūs, jog net sunku būdavo suprasti, kada jie ima kraują ir žmonėms, kurie man nešė maistą ir valė palatą. Su dėkingumu prisimenu ir savo velionį draugą, kolegą iš Tuftso universiteto, mediką Allaną Cormacką, kuris buvo vienas iš žmonių, gavusių Nobelio premiją už kompiuterinio tomografo išradimą. Allanai – tu po mirties išgelbėjai dar vieną iš nesuskaičiuojamų gyvybių. Dėl tavo darbo pasaulis tapo geresniu. Ir dar turėčiau padėkoti visai medicinos sistemai, mokslui ir technologijoms. Tuo pačiu esu dėkingas žurnalų „Science“, „Nature“, „Journal of the American Medical Association“, „Lancet“ ir daugybės kitų leidinių redakcijoms bei recenzentams, o taip pat mokslo ir medicinos institucijoms, kurios be paliovos siūlė naujoves, taisė bei šalino klaidas“.

Ir tai tik keletas iš daugelio dalykų, dėl kurių šiandien žmonių gyvenimas yra gerokai saugesnis, sveikesnis ir mažiau skausmingas, nei žmonės drįso įsivaizduoti prieš du šimtmečius.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...