Mokslas ir IT

2019.02.13 17:43

Neuromokslininkė U. Neniškytė: džiaugiuosi, kad visuomenei labai įdomu, ką veikia mokslininkai

LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.02.13 17:43

„Mes, kaip mokslininkai, turime nepraleisti momento ir kalbėtis su žmonėmis apie tai, ką darome, bet jiems suprantama kalba“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ sako neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, laimėjusi prestižinį tarptautinį apdovanojimą. Anot jos, pastaruosius metus visuomenės susidomėjimas mokslininkų veikla auga, o tai tik džiugina.

Vasario 11 d. „L`ORÉAL Foundation“ ir UNESCO paskelbė programos „Mokslo moterims“ ir Tarptautinės kylančių talentų programos (angl. International Rising Talents) laureates. Tarp 15 perspektyviausių pasaulio mokslininkių – ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja dr. U. Neniškytė.

„Tai džiugus apdovanojimas, kuris man buvo netikėtas. Džiaugiausi, kai prieš dvejus metus gavau šį apdovanojimą Pabaltijo regione. Dabar pakliuvau tarp 15 perspektyvių jaunų mokslininkių visame pasaulyje“, – šypsosi ji.

Kartu su kitomis laureatėmis U. Neniškytė bus pagerbta kovo 14 d. ceremonijoje Paryžiuje.

„Mūsų kelionėje į Paryžių didžiausias dėmesys skiriamas ne patiems apdovanojimams, o mokymams, kurie vyks savaitę prieš ceremoniją. Jų metu visos būsime mokomos lyderystės ir kaip tapti nepriklausomomis sėkmingomis mokslininkėmis“, – pasakoja neuromokslininkė.

Lietuva unikali tuo, nes yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje mokslininkių moterų yra daugiau nei vyrų. Taip yra Bulgarijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„Mes matome, kad mokslininkių moterų daugiausia yra tose šalyse, kuriose mokslui skiriamas mažas finansavimas. Deja, pradėjus didėti mokslo finansavimui, mokslininkių moterų dalis šalyse ima mažėti, dėl to reikia imtis aktyvios veiklos ne tik didinant finansavimą, bet ir kaip išlaikyti moteris, kai atlyginimai tampa geresni ir konkurencija padidėja“, – įsitikinusi U. Neniškytė.

VU GMC neuromokslininkė tyrinėja, kaip bręsta smegenys: „Laikotarpis, į kurį gilinuosi, žmogaus amžiumi atitiktų nuo 6 mėnesių iki 6 metų. Tačiau dirbame mes ne su žmonėmis, o su gyvūnų modeliais. Šiuo metu žinoma, kad mūsų smegenims besivystant, iš pradžių tinklas tarp nervinių ląstelių – neuronų – pasidaro tamprus. Iš tikrųjų daug neuronų susijungia su kitais, bet toks tinklas nėra efektyvus ir tam, kad smegenys taptų efektyvios, mus reikia atsirinkti, kurios jungtys geros, kurios – nereikalingos ir jas reikia pašalinti. Aš tyrinėju, pagal ką smegenyse imuninės smegenų ląstelės atpažįsta, kurios jungtys nereikalingos ir jas reikia suvalgyti, o kurios – reikalingos ir jas reikia palikti bei sustiprinti.“

Neuromokslininkė U. Neniškytė sako, kad šiuo metu džiaugiasi naujuoju atradimu, kuris padės tolimesniuose tyrinėjimuose.

„Šiuo metu ruošiame naują publikaciją, kurioje aprašome atrastą lipidą, esantį smegenyse ir kontroliuojantį, kurios jungtys bus šalinamos, kurios – ne. Tai reikšmingas atradimas, nes galėsime pradėti tyrinėti, kuo skiriasi jungtys. Iki šiol, žiūrėdami į smegenis, galime sakyti, kad ši jungtis buvo pašalinta.

Mes neturėjome etiketės, pagal kurią galėtume atskirti. Dabar, kai ją turime, atsiranda galimybę vertinti jungtis prieš joms prapuolant iš smegenų. Ir galbūt tai padės atsakyti, kodėl kartais turime šio proceso sutrikimus“, – dėsto dr. U. Neniškytė.

Anot jos, jau kelerius metus pastebi aktyvų visuomenės susidomėjimą mokslininkų veikla: „Anksčiau nepastebėdavau, kad visuomenei labai įdomu, ką mokslininkai veikia. Tas postūmis pastebimas jau kelerius metus. Tuo džiaugiuosi. Mes, kaip mokslininkai, turime nepraleisti momento ir kalbėtis su žmonėmis apie tai, ką darome, bet jiems suprantama kalba. Kodėl yra svarbu, ką žadame išspręsti, ką jau išsprendėme, reikia džiaugtis, kad susidomėjimas auga ir ausys mūsų klauso. Tokiu būdu galime gauti daugiau paramos.“

Parengė Viktorija Juškauskaitė.

Daugiau – įraše.