Mokslas ir IT

2019.02.07 18:49

Lietuvių mokslininkai ieško vėžio įveikimo būdų: gydymas tampa vis labiau individualizuotas

BNS2019.02.07 18:49

Lietuvoje trečdalis piktybinių navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai nebeįmanoma visiškai pasveikti. Kaip kuo anksčiau diagnozuoti vėžį ir parinkti optimalų gydymą? Pagrindinė proveržio sąlyga – diegti šiuolaikines vaizdinimo, molekulinės diagnostikos technologijas. Naujos kartos genetiniai vėžio žymenys jau taikomi klinikose, tik gal kol kas nepakankamai plačiai.  

Prof. Feliksas Jankevičius ir prof. Sonata Jarmalaitė Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikė mokslinių darbų ciklą, skirtą šiuolaikiniams vėžio žymenims identifikuoti, jų diagnostinei, prognozinei ir predikcinei vertei nustatyti bei pritaikyti klinikinėje praktikoje. Tirti įvairūs navikai, didžiausią dėmesį skiriant Lietuvos gyventojams aktualiausiems prostatos, inkstų, plaučių, šlapimo pūslės, krūties navikams. Šie mokslininkai vieni pirmųjų Lietuvoje įvertino daugelio navikų molekulinį profilį ir pasiūlė naujų diagnostinių ir prognozinių žymenų bei inovatyvių, klinikoje pritaikomų jų tyrimo metodų.

Pasiekimai tiriant vėžio žymenis

Plėtojantis molekuliniams mokslams, biotechnologijoms itin pasikeitė požiūris į vėžio gydymą, jis tampa vis labiau individualizuotas. Vėžio diagnostika vis dažniau grindžiama molekulinių vėžio bruožų, kitaip tariant, vėžio žymenų, tyrimu.

„Nustatyti tikslią diagnozę ar parinkti gydymą kartais pakanka vieno žymens – tam tikro geno mutacijos – ištyrimo. Kitais atvejais norint prognozuoti ligos eigą, atsaką į gydymą pasitelkiami išsamūs genominiai tyrimai – vėžio žymenų rinkiniai, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, genetikė prof. S. Jarmalaitė. – Vėžio žymenys padeda anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, parinkti tinkamą gydymą, stebėti gydomos ligos pokyčius. Jie dažniausiai vertinami atlikus biopsiją ar išoperavus naviką, tačiau šiuolaikinės technologijos taip pažengė, kad navikui būdingus molekulinius pokyčius galime tyrinėti pavienėse kraujotaka pasklidusiose naviko ląstelėse ir jų genetinėje medžiagoje. Tokia naujos kartos vėžio diagnostikos priemonė vadinama skysčių biopsija.“

Kraujyje tiriamo vėžio žymens pavyzdys – prostatai specifinio antigeno (PSA) testas, leidžiantis įvertinti prostatos vėžio riziką. PSA testui trūksta specifiškumo, nes PSA koncentracijos didėjimas kraujyje neretai nustatomas dėl nepiktybinių prostatos pokyčių. „Tobulėjant technologijoms vietoj PSA testo siūlomi nauji tikslesni ir patikimesni genetiniai testai. Bene geriausių rezultatų galima pasiekti PSA testą derinant su naujos kartos žymenų tyrimais“, – pasakoja profesorė.

Genetiniai vėžio žymenys ne tik padeda laiku diagnozuoti ligą, bet ir nurodo geriausius gydymo būdus. „Vėžio žymenys tampa šiuolaikinių priešvėžinių vaistų taikiniu. Mutantinis HER2 baltymas, aptinkamas krūties naviko ląstelių paviršiuje, gali būti blokuojamas specifiniu antikūnu, efektyviai slopinančiu navikinių ląstelių dauginimąsi. Šio antikūno pagrindu sukurtas efektyvus vaistas HER2 teigiamiems krūties navikams gydyti. Po genetinio ištyrimo mutantinį BRCA baltymą turintys kiaušidžių navikai sėkmingai gydomi naujos kartos priešvėžiniais vaistais“, – pasakoja prof. S. Jarmalaitė.

A. Koleshi/Unsplash nuotr.

Klinikose laukiama naujų metodų

Naujos kartos genetiniai vėžio žymenys jau taikomi klinikose, tik gal kol kas nepakankamai plačiai. Pasak mokslininkės genetikės, didžiosios Lietuvos onkologinės ligoninės tiria naviko mutacijas naujos kartos taikinių terapijai paskirti. Onkogenetikai konsultuoja dėl paveldimų mutacijų keliamos vėžio rizikos. Genetinių tyrimų apimtis klinikose sparčiai didėja.

„Norėtųsi, kad genetinė diagnostika būtų standartizuota, visiškai kompensuojama privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir prieinama visiems pacientams ar sveikiems žmonės, susirūpinusiems dėl šeiminio vėžio rizikos, – mokslininkų lūkesčius vardija prof. S. Jarmalaitė. – Tačiau klinikinėje kasdienybėje genetiniai testai vis dar naujiena, apie jų svarbą, vietą klinikiniame darbe tenka aiškinti gydytojams, supažindinti pacientus. Gaila, kad genetiniai testai atkeliauja užsieninėse pakuotėse ir gana brangiai kainuoja.“

Ko trūksta, kad Lietuvoje atrasti vėžio žymenys pasiektų klinikas? „Manyčiau, kitokio požiūrio į nacionalinį mokslo potencialą. Šiuo metu skiriama parama verslui, kad komercintų ir pardavinėtų mokslininkų išradimus, tikintis mokslo išradimus greičiau pritaikyti praktikoje. Sveikintina idėja, deja, ne visada verslo interesai sutampa su mokslininkų vizija ir sergančiųjų poreikiais. Matyt, todėl Lietuvoje atrastus vėžio žymenis, sukurtus skysčių biopsijos testus stengiamės kuo greičiau paskelbti mokslinėje spaudoje, kad jie būtų visiems prieinami“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Atrodytų, vėžio žymenų pasiūla gana plati, tačiau yra nemažai klinikinių problemų, susijusių su sunkiai gydomais navikais, tokiais kaip inkstų, kasos, gimdos kūno, kurie nustatomi vėlyvųjų stadijų tik todėl, kad nėra ankstyvosios diagnostikos priemonių, žinomų molekulinių žymenų, trūksta veiksmingo gydymo priemonių. „Pavyzdžiui, iki 50 proc. inkstų vėžio atvejų diagnozuojama atsitiktinai. Maždaug 30 proc. pacientų nustatoma išplitusi liga, dar iki 50 proc. metastazės atvejų išsivysto po operacijos. Dedame visas pastangas, kad ištirtume molekulinius inkstų navikų ypatumus, aptiktume žymenis skysčių biopsijos tyrimui, kad liga būtų nustatoma kuo anksčiau“, – viliasi profesorė.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

Vangus dalyvavimas vėžio prevencijos programose

Mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. „Tai galima sieti su lietuvių genomo ypatumais, klimato sąlygomis, tačiau iki pusės susirgimų vėžiu galime išvengti apriboję žalingus įpročius ir kenksmingus aplinkos veiksnius. Turime vengti kancerogenų, kurių gausu rūkaluose, alkoholyje, rūkytoje ir skrudintoje mėsoje, aktyviai dalyvauti vėžio patikros programose, stebėti organizmo pokyčius“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Profesorė primena, kad Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos. Rizikingiausioms amžiaus grupėms priklausantys asmenys gali nemokamai išsitirti dėl krūties, prostatos, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. „Nors kai kurios programos Lietuvoje vykdomos jau penkioliktus metus, tačiau mirtingumas nuo vėžio nemažėja. Trūksta žmonių aktyvumo.

Neseniai paskelbtoje ES atrankinių patikros programų dėl vėžio vykdymo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje dalyvavimas jose yra vienas mažiausių ES, – situaciją komentuoja mokslininkė genetikė. – Medikų, visuomeninių pacientų organizacijų pastangomis, vis daugiau žmonių įsitraukia į vėžio prevencijos programas, liga nustatoma ankstyvesnių stadijų, tačiau to nepakanka. Privalome patys aktyviai rūpintis savo sveikata.“

Pixabay nuotr.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius