captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš gigantiškos Saulės dėmės į Žemės pusę išsiveržė šią vasarą stipriausias žybsnis

  Liepos 12 dieną iš aktyvaus Saulės regiono 1520, kuris tuomet buvo atgręžtas tiesiai į Žemę, išsiveržė itin galingas, X1,4 klasės pliūpsnis, rašo space.com.
 
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Liepos 12 dieną iš aktyvaus Saulės regiono 1520, kuris tuomet buvo atgręžtas tiesiai į Žemę, išsiveržė itin galingas, X1,4 klasės pliūpsnis, rašo space.com.

Šis pliūpsnis – antra rimta mums matoma Saulės audra per trumpiau nei savaitę.

Pliūpsnio aktyvumas buvo didžiausias liepos 12 d., 19:52 Lietuvos laiku. Tai yra X klasės audra – pati galingiausia, kokia gali įvykti Saulėje.

„Išsiveržimas įvyko regione 1520, kuris į regėjimo lauką pateko liepos 6 dieną“, - įspėjime visuomenei rašė NASA pareigūnai. Aktyvusis regionas 1520 (AR1520) yra gigantiška Saulės dėmė, šiuo metu atsigręžusi į žemės pusę.

Pasak NASA ir Kosmoso orų prognozavimo centro (SPWC, Space Weather Prediction Center), valdomo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, vakarykštė audra užregistruota kaip X1,4 stiprumo blyksnis. Jis galingesnis už liepos 6 dieną išsiveržusį X1,1 stiprumo žybsnį iš kitos milžiniškos Saulės dėmės AR1515, kuris iki vakar buvo galingiausias šių metų žybsnis.

Saulės dėmės regionas AR1520 gali būti iki 300 000 km ilgio, teigė Saulės astrofizikas C. Alexas Youngas. Jis yra apie 50 proc. didesnis nei praėjusios savaitės dėmė AR1515.

„Dėmė gana didelė“, – sakė C.A. Youngas, pridūręs, kad AR1520 dydžio dėmės Saulėje yra normalus reiškinysm nes 2013 metais bus pasiekta Saulės aktyvumo ciklo viršūnė.

Tačiau nors gali pasirodyti, kad AR1520 yra milžiniškas, iš tikrųjų tai tėra gana kukli dėmelė iš kurios galime sulaukti ir daugiau audrų, sakė NASA priklausančios Saulės dinaminės observatorijos (SDO) projekto mokslininkas Deanas Pesnellis.

„Be jokios abejonės, pasirodymas dar nebaigtas. Dėmė mūsų matomu Saulės paviršiumi nuėjo tik pusę kelio. Iš Žemės ją matysime dar bent savaitę“, – sakė D. Pesnellis.

SDO kosminė observatorija nufilmavo milžinišką X1,4 stiprumo Saulės žybsnį. Tai yra vienas iš kelių kosminių aparatų, nuolat stebinčių Saulės aktyvumą.

NASA ir SWPC pareigūnai pareiškė, kad žybsnio metu į Žemės pusę buvo išmestas milžiniškas kiekis Saulės plazmos (reiškinys vadinamas vainikinės masės išmetimu arba CME). Tikimasi, kad plazma Žemę pasieks šeštadienį apie 8 valandą ryto. Pradinė analizė parodė, kad plazma Žemės kryptimi juda 5 mln km/h (arba 1400 km/s) greičiu. Nors toks žybsnis gali sukelti nestiprių geomagnetinių audrų, elektrinės, palydovai ir astronautai neturėtų nukentėti.

„Šiuo metu manau, kad plazmos poveikis bus santykinai silpnas“, – teigė C. A. Youngas.

X klasės Saulės žybsniai – pačių galingiausių Saulės audrų rezultatas. Jei jie būna nukreipti į Žemę, galingiausi X klasės žybsniai gali pakenkti palydovams ir kosmose esantiems astronautams, sutrikdyti navigacijos sistemas, ryšio signalus, apgadinti planetos paviršiuje esančią elektros energijos sistemų infrastruktūrą.

Vakarykštis blyksnis – jau šeštas šiais metais registruotas X klasės Saulės įvykis. Nors šią vasarą jis yra galingiausias, bet pavasarį buvo registruotas ir gerokai stipresnis žybsnis, priskiriamas X5,4 klasei.

Saulė artėja prie 11 metų trukmės aktyvumo ciklo viršūnės. Dabartinis ciklas yra vadinamas 24-ju.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close