captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kam lietuviui internetas?

Sparčiu internetu galinčioje pasigirti Lietuvoje gyventojai dažniausiai skaito naujienų portalus, naudojasi elektroniniu paštu bei pokalbių programomis. Tai atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto atliktas tyrimas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Sparčiu internetu galinčioje pasigirti Lietuvoje gyventojai dažniausiai skaito naujienų portalus, naudojasi elektroniniu paštu bei pokalbių programomis. Tai atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto atliktas tyrimas.

Lietuvoje naujienas internete kas dieną skaito beveik kas trečias gyventojas (31,8 proc.). Kelis kartus per savaitę naujienų portaluose apsilanko 32,9 proc. gyventojų, bent kartą per savaitę – 20,9 proc. Niekada naujienų internete neskaitantys prisipažino vos 4,3 proc. respondentų.

Taip pat pakankamai aktyviai naudojamasi elektroniniu paštu. Apklausa rodo, kad kasdien elektroniniu paštu naudojasi 31,1 proc. gyventojų, kelis kartus per savaitę – 25,1 proc., bent kartą per savaitę – 16,4 proc. Elektroniu paštu teigia nesinaudojantys 12,3 proc. gyventojų.

Vangiau rašo blogus ir diskutuoja forumuose

Pokalbių programomis („Skype”, „Google Talk”, „MS Messenger”) prisipažino kasdien besinaudojantys 17 proc. Lietuvos gyventojų, kelis kartus per savaitę – 23,9 proc., nors kartą per savaitę – 22,5 proc. Pokalbių programomis nesinaudoja 19 proc. gyventojų.

Kol kas neaktyviai lietuviai stebi televiziją internetu. Kasdien internetinę televiziją žiūri 12,1 proc. gyventojų, kelis kartus per savaitę – 17,2 proc., nors kartą per savaitę – 19,9 proc., niekada – 26,3 proc.

Ne itin populiarūs tarp interneto vartotojų ir diskusijų forumai. KTU tyrimo duomenimis, kasdien forumuose lankosi 4,9 proc. gyventojų, kelis kartus per savaitę – 7,3 proc., bent kartą per savaitę – 7 proc. Diskusijų forumais išvis nesinaudoja 59,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Dar vangiau asmenys rašo internetinius dienoraščius (blogus). Apklausa rodo, kad kasdien blogais naudojasi vos 2 proc. gyventojų, kelis kartus per savaitę – 5,2 proc., bent kartą per savaitę – 3,9 proc. Internetiniais dienoraščiais visiškai nesinaudoja 70,7 proc. Lietuvos gyventojų.

Socialiniais tinklais naudojasi mažiau žmonių

KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslininkai taip pat domėjosi, kaip dažnai ir ką veikia gyventojai socialiniuose tinklalapiuose.

Institutas pastebi, kad, kalbant apie socialinių tinklalapių populiarumą, neabejotinai pirmauja „Facebook“ socialinis tinklalapis. Net 94,5 proc. respondentų, kurie lankosi socialiniuose tinklalapiuse, teigia, kad dažniausiai užsuka į „Facebook“. Kiti paminėti socialiniai tinklai – „Google+”, klase.lt, one.lt ir „Twitter”.

38,3 proc. gyventojų teigia, kad socialiniuose tinklalapiuose lankosi bent kelis kartus per savaitę. 21,2 proc. – kasdien. Tačiau taip pat didelė dalis gyventojų visiškai ignoruoja socialinius tinklalapius. 43,5 proc. gyventojų teigia niekada nesinaudojantys socialiniais tinklalapiais.

Įdomi detalė ta, kad per porą paskutinių metų nesinaudojančių socialiniais tinklalapiais asmenų skaičius išaugo. Prieš dvejus metus tokių buvo 34,3 proc.

Neslepia lyties, tikrojo vardo ir šalies

KTU mokslininkai taip pat bandė išsiaiškinti, kokia asmenine informacija gyventojai nevengia dalintis socialiniuose tinkluose.

79,5 proc. besinaudojančių socialiniais tinklalapiais teigė, kad juose talpina savo asmenines nuotraukas.

Neslepia viešojoje erdvėje interneto vartotojai ir savo lyties (atskleidžia 89,2 proc.), tikrojo vardo (83,8 proc.), šalies, kurioje gyvena (83,6 proc.), bei gimtojo miesto (70,7 proc.).

Kad ir kaip aktyviai asmenine informacija interneto erdvėje dalytųsi gyventojai, vis dėlto 76,1 proc. teigia, kad naudoja privatumo nustatymus. Jų nenaudojančių yra mažiau nei šeštadalis – 15,3 proc.

Dažniau visiems prieinama yra bendra informacija apie asmenį (vardas, lytis, kt.) nei nuotraukos ar kontaktai. Labiausiai gyventojai rūpinasi kontaktinės informacijos privatumu.

Atėjo prisisotinimo socialiniais tinklais metas?

Tyrimą atlikusi KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto doc. dr. Eglė Butkevičienė svarsto, kad „Facebook“ vartojimo augimo nebepavyksta užfiksuoti, nes visuomenė jau pasiekė prisisotinimo stadiją.

„Socialinių tinklų atveju tinka ta teorija, kai naujovę visuomenė labai greitai adaptuoja. Po to jau lieka lėta sklaida. Tai aš manyčiau, kad greičiausiai apklausos duomenys rodo, kad jau yra prisotinimo etapas, kai toliau besijungiančių naujų vartotojų mažiau“, – komentavo pašnekovė.

E. Butkevičienė taip pat pastebėjo, kad nebūtinai gyventojai jungiasi prie „Facebook“ socialinio tinklalapio. Kiekvienas socialinis tinklas turi savo specifiką, pavyzdžiui, „Facebook“ yra daugiau laisvalaikio praleidimo įrankis. Tuo metu asmenys renkasi ir kitus socialinius tinklus, pavyzdžiui, profesionalams skirtą „LinkedIn“.

Pasiteiravus tyrimo autorės, ar Lietuvos gyventojai pakankamai supranta grėsmę socialiniuose tinkluose be kontrolės besidalijant asmenine informacija, docentė teigė, kad apklausa visgi rodo, kad žmonės labiau linkę didžiąja dalimi asmeninės informacijos viešai nesidalinti.

„Žmonės nėra visiškai linkę viešai skelbti tam tikrų duomenų. Dažniausiai tie duomenys yra skelbiami tik draugams – tiems žmonėms, kuriais pasitikima, – teigė pašnekovė. – Duomenimis atviriau dalijamasi su tais, už kurių socialinio tinklo profilio slypi tikrasis „aš“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...