captcha

Jūsų klausimas priimtas

Priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas

Seimas priėmė Technologijų ir inovacijų įstatymą ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinama technologijų ir inovacijų sistemos sandara, technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, technologijų ir inovacijų veiklą vykdantys subjektai, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimas ir skatinimas. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai, kaip teigiama Seimo pranešime spaudai.
Randall Bruder/Unsplash nuotr.
Randall Bruder/Unsplash nuotr.

Nauju reglamentavimu nuspręsta aiškiai apibrėžti viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai principus, derančius su Europos Sąjungos taikomais valstybės pagalbos reikalavimais.

Taip pat nuspręsta optimizuoti institucinę mokslo technologijų inovacijų sistemos sandarą ir sumažinti agentūrų skaičių, formuojančių ir įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką bei teikiančių viešąsias paslaugas technologijų ir inovacijų srityje, siekiant kuo efektyviau panaudoti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas.

Seimas pritarė siūlymui įkurti vyriausybės komisiją – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą, kuriai pirmininkaus ministras pirmininkas. Taip siekiama darnesnio horizontalaus mokslo technologijų, inovacijų viešojo reguliavimo srities politikos koordinavimo ir strateginio valdymo. Į šią tarybą bus įtraukti mokslo ir verslo atstovai, kad ji būtų labiau nepriklausoma ir ekspertinė.

Pagal naujas nuostatas Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Ūkio ministerijos kompetencijai bus priskirtas valstybės politikos formavimas technologijų ir inovacijų srityje. Technologijų ir inovacijų srities politikai įgyvendinti bus įkurta Inovacijų agentūra.

Priimtais teisės aktais taip pat nutarta sudaryti prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą, kuris teiktų neatlygintiną arba grąžintiną paramą inovatyviam verslui, ypač besikuriančioms ir jaunoms įmonėms.

Ūkio ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai nuspręsta pavesti parengti ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją, kurią vyriausybės teikimu tvirtintų Seimas.

Kaip yra teigęs ūkio ministro Virginijus Sinkevičius, šie siūlymai sudarys palankias ir aiškias sąlygas verslui ir mokslo bendradarbiavimui, paremtam abipuse nauda, ir užtikrins efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą, padidins šalies ekonominę pažangą ir konkurencingumą.

„Inovacijų reforma, kurios ašis yra Seime priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, leis panaudoti turimą verslo ir mokslo potencialą ir tai pajus kiekvienas šalies gyventojas. Pirmiausia mokslininkams ir verslininkams įstatymas ir visa reforma atvers platesnes bendradarbiavimo galimybes, o augant eksportui bei produktyvumui – ir kiekvienam darbuotojui šalyje, kurio atlyginimo augimas dėl reformos turėtų paspartėti šeštadaliu“, – teigia ūkio ministras V. Sinkevičius.

Markus Spiske/Unsplash nuotr.

Pasak ministro, vienas pagrindinių reformos žingsnių – peržiūrėti ir efektyvinti finansinių mechanizmų taikymą mokslo ir verslo projektams. Siekiama, kad Europos Sąjungos fondų investicijos būtų efektyviau išnaudojamos ir tikslingiau nukreipiamos į bendrus mokslo ir verslo projektus, orientuotus į naujų produktų kūrimą. Ūkio ministerija jau pakvietė teikti paraiškas pagal pirmąsias atnaujintas priemones „Inočekiai“ ir „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, skatinančias mokslo ir verslo partnerystę. Bendra jų vertė – daugiau nei 75 mln. eurų.

Be to, numatoma įkurti valstybinį Inovacijų skatinimo fondą, kuris eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančioms mokslo įstaigoms, verslui ir kitoms organizacijoms teiktų neatlygintiną arba grąžintiną pagalbą kuriant produktą ir pradedant jį diegti į rinką. Veiklos pradžioje fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, o vėliau – lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės teikiamą skatinamąjį finansavimą. Ateityje šis fondas galėtų sušvelninti ES struktūrinės paramos mažėjimo inovacijų veikloms poveikį.

Reformos rengėjai numato, kad skatinant šalies mokslo ir verslo organizacijas kuo aktyviau dalyvauti Europos Komisijos įgyvendinamose programos „Horizon“ priemonėse, bus pasitelkti vadinamieji technologijų agentai. Jie atlieka naujų technologijų paiešką tiek įmonėse, tiek mokslo ir studijų institucijose ne tik tam, kad atrastų iš anksto numatytus kriterijus atitinkančią naują technologiją, bet ir surastų investavimui ar pardavimui patrauklų technologinį sprendimą. Tai itin aktualu startuoliams – jaunoms potencialą augti turinčioms įmonėms.

„Technologijų agentais bus kviečiami dirbti užsienio specialistai, turintys patirties inovacijų versle. Jie bus supažindinami su šalies mokslo ir verslo potencialu kurti inovatyvius sprendimus ir taps tarpininkais tarp Lietuvoje esančių technologijų, idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Tai būtinas žingsnis siekiant stiprinti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą“, – teigia V. Sinkevičius.

Be to, vietoj šiuo metu esančių kelių agentūrų iki 2021 metų ketinama įkurti vieną technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančią agentūrą. Tikimasi, kad sukūrus vieno langelio principu veikiančią agentūrą padidės inovacijų kūrėjams teikiamų paslaugų prieinamumas, sumažės biurokratija, valdymo kaštai ir bus sukurti sklandaus sisteminio paramos programų administravimo mechanizmai, rašoma ministerijos pranešime.

Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes penktadaliu padidinti BVP, o 2020 metais eksportą  padidins dar 1,4 mlrd. eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...