captcha

Jūsų klausimas priimtas

Technologijų įmonės turi pasiūlymą, kaip spręsti specialistų trūkumo problemą

Nors informacinių technologijų (IT) specialybės tarp studentų – paklausios, šių darbuotojų trūksta daugiau nei pusei Lietuvos įmonių. Siekiant sudominti tikslinę auditoriją, tenka imtis papildomų priemonių: skaityti paskaitas mokyklose, varstyti fakulteto auditorijų duris. O technologijų įmonės turi dar vieną pasiūlymą – pastatyti modernų, laikmetį atitinkantį fakulteto pastatą Visoriuose, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Specialistų teigimu, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetui (VU MIF) įsikūrus Visorių informacinių technologijų parke, praktikantų kiekis IT specialistų stokojančiose įmonėse padidėtų. Tačiau tai – tik vienas būdų spręsti šią opią problemą.

Vilioja nuo mokyklos suolo

Anot Visoriuose įsikūrusios informacinių technologijų įmonės „Baltic Amadeus“ vadovo Andžejaus Šuškevičiaus, dėl didelės konkurencijos rinkoje susiduriama su sunkumais pritraukiant labiau patyrusius specialistus, todėl juos tenka užsiauginti patiems.

„Pastebime, kad vis dar vyrauja nuostata, jog informatika yra ganėtinai nuobodus mokslas: tarsi esi priverstas visą dieną sėdėti prie kompiuterio, kažką programuoti bei rašyti, su niekuo nebendraudamas, – sakė A. Šuškevič. – Tačiau šiandienos IT specialistas komunikuoti turi nuolat, o tam reikalingi įgūdžiai. Neretai dirbama komandose, ne pavieniui, būtina gerai suprasti užsakovą. Be to, juk IT sritis aprėpia ne tik programuotojų ar testuotojų, bet ir dizainerių, analitikų, vadovų specialybes, reikalaujančias kūrybinių įgūdžių. Atlyginimai šioje srityje – puikūs, o konkurencija – didžiulė.“

Dar viena Visoriuose esanti įmonė – „VTeX“ – ruošia spaudai mokslinius straipsnius, periodinius žurnalus ir mokslines knygas pagal Europos Sąjungos ir JAV leidyklų užsakymus. „VTeX“ vadovas Rimas Maliukevičius pasakojo, kad įmonei šiuo metu reikalingi keli IT specialistai su tam tikra kvalifikacija specifinėse srityse.

„IT sprendimai standartizuojant mokslininkų publikuojamus darbus taip, kad jie atitiktų informacijos paieškai reikalingus formatus, gali stipriai sumažinti įmonės savikainą, kaštus ir pakelti konkurencingumą, – teigė R. Maliukevičius. – Darbuotojų poreikis įmonėje kinta priklausomai nuo užsakymų gausos: yra buvę itin intensyvių periodų, kai dirbti kvietėme jaunus specialistus iš kelių sostinės universitetų. Praktikantų ieškome mokydami studentus dirbti su specifinius formulynus turinčiomis sistemomis, o vienas mūsų darbuotojas dėsto universitete.“

Išsilavinimas – lemiamas veiksnys

Pagal „Eurostat“ duomenis, net 80,7 proc. Lietuvos IRT specialistų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai – vienas aukščiausių rodiklių tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Anot R. Maliukevičiaus, darbuotojų išsilavinimui dažnai teikiamas didžiausias dėmesys.

„Pastarąjį dvidešimtmetį darbuotojų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo tiksliųjų mokslų srityje, nepriimame. Paprastai įdarbiname paskutinių kursų studentus, kurie pas mus lieka dirbti ir apsigina darbus. Tokių pavyzdžių yra ne vienas: štai per pastaruosius kelis metus bent 3 darbuotojai apsigynė matematikos daktaro disertacijas“, – įvardijo įmonės vadovas.

Tuo tarpu A. Šuškevičiaus teigimu, dėl palankios situacijos rinkoje dauguma studentų dirbti pradeda ne tik paskutiniuose, bet ir pirmuosiuose kursuose. Pagal „Eurostat“, IRT specialistai šiandien sudaro 2,5 proc. visos darbo rinkos Lietuvoje, kai prieš šešerius metus šis skaičius siekė tik 1,8 proc. Be to, 50,2 proc. jų – jaunesni nei 35 metų amžiaus. Visgi, nors praktiniai gebėjimai ypač svarbūs, bakalauro ar magistro studijų metu įgytos žinios atveria dar daugiau durų.

„Mūsų įmonėje lanksčiai žvelgiama į formalų darbuotojų išsilavinimą, atsirinkdami kandidatus į įvairias pozicijas vertiname daug skirtingų veiksnių: pradedant darbo patirtimi, baigiant motyvacija siekti karjeros IT sektoriuje. Tai reiškia, jog tiek universitetų, tiek kolegijų studentai ir absolventai turi vienodas galimybes augti bei siekti rezultatų“, – sakė A. Šuškevič.

Įmonių vadovai įsitikinę – jei Visoriuose įsikurtų MIF, tai būtų itin patogu ieškant naujų darbuotojų. „Labai daug reiškia bendra atmosfera, buvimas tose pačiose erdvėse: valgykloje, restorane ar sporto klube. Neoficialus bendravimas per pietų pertraukas tarp darbuotojų ir studentų būtų didžiulė vertybė“, – neabejojo R. Maliukevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...