captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai atkreipia dėmesį sintetinę biologiją: tai – pasaulį keičiančios technologijos

Šiemet jau trečią kartą tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ dalyvausiančios Lietuvos jaunųjų mokslininkų komandos nariai siekia pokyčių sintetinės biologijos technologijų kūrimo srityje. Mokslininkų teigimu, Lietuvoje itin trūksta investicijų į sintetinės biologijos sritį, nes investuojant į naujų, pasaulį keičiančių technologijų kūrimą, investuojama į žmonijos ateitį, rašoma pranešime spaudai. 
Pranešimo spaudai autorių nuotr.
Pranešimo spaudai autorių nuotr.

„Sintetinė biologija šiuo metu yra viena perspektyviausių sričių, į kurios tyrimus ir technologijų kūrimą investuoja didžiausios pasaulio biotechnologijų kompanijos, tačiau to itin trūksta Lietuvoje. Skatintume mūsų šalies verslą sekti pasaulinėmis tendencijomis, kad Lietuva spėtų įšokti į įsibėgėjantį šios XXI amžiaus mokslo šakos teikiamų galimybių traukinį. Geras pavyzdys – lietuvių sintetinės biologijos startuolis Škotijoje „CellAge“, neseniai sulaukęs nemažų vietos verslo investicijų senėjimo ligoms pažaboti“, – pranešime spaudai cituojamas Karolis Šablauskas, Vilniaus universiteto jaunųjų mokslininkų komandos, atstovaujančios Lietuvai pasauliniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, narys.

Sintetinė biologija – jauna mokslo sritis, apjungianti informacinių technologijų, inžinerijos ir gyvybės mokslų principus. Jos pagrindinis tikslas – sukurti, patobulinti bei pritaikyti įvairius naujus biologinius komponentus, funkcijas ar biologines sistemas, siekiant praktiškai pritaikyti anksčiau gyvojoje gamtoje neegzistavusius biologinius prietaisus ir produktus. Pavyzdžiui, kai kurias vaistines medžiagas yra itin sudėtinga pagaminti įprastais cheminiais metodais, tačiau ląstelės jas geba sintetinti be didesnio vargo. Šiuo metu sintetinė biologija pritaikoma praktiškai visose pramonės ir vartojimo srityse: nuo biokuro, kvepalų, tekstilės, vaistų bei kitų produktų gamybos iki duomenų saugojimo DNR pavidalu.

Pasak „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos nario K. Šablausko, neišsenkantis technologinis potencialas ir pasaulyje įsigalėjanti startuolių kultūra prisideda prie kompanijų, kurios vienaip ar kitaip naudoja sintetinę biologiją, kūrimosi ir stiprėjimo. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį 33 didžiausios sintetinės biologijos kompanijos sukaupė daugiau nei 900 mln. dolerių kapitalą –  daugiau nei per visus 2015 metus. 

„Dauguma sintetinės biologijos kompanijų yra įsikūrusios JAV, kai kurios – didesnėse Europos valstybėse, o Lietuvoje kol kas neturime grynos šios srities įmonės. Tikėtina, jog tai tėra laiko klausimas“, – viliasi jaunasis mokslininkas, lapkričio mėnesį kartu su komanda dalyvausiantis Bostone vyksiančiame „iGEM“ konkurse. 2015 ir 2016 metais mokslininkų komandos iš Lietuvos šiame konkurse laimėjo aukso medalius.

„iGEM“ konkurse dalyvauja daugiau nei 300 komandų iš geriausių pasaulio universitetų, tokių kaip Harvardas, Oksfordas, Karolinska institutas. Jos varžosi dešimtyje skirtingų sričių: diagnostikos, energijos, aplinkosaugos, medicinos, gamybos ir kitų. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda šiųmetiniame konkurse pasirinko dalyvauti fundamentaliosios pažangos srityje. Komandos projekto idėja susijusi su plazmidžių – žiedo formos DNR struktūrų – valdymu. Plazmidės yra visų biotechnologinių procesų atskaitos taškas, nes panaudojus jas į mikroorganizmus yra gana lengvai perkeliama genetinė informacija, kuri suteikia mikroorganizmams naujas, žmonėms reikalingas savybes. 

„Mūsų komanda siekia prisidėti prie to, kad Lietuva įsitvirtintų kaip biomokslų lyderė Baltijos regione ir toliau tobulėtų kurdama naujus produktus. Kaip skelbiama Europos Komisijos inovacijų švieslentėje, per pastaruosius metus Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Ir nors dar nesame pasiekę Europos Sąjungos vidurkio, tačiau dabar yra tinkamiausias laikas, kai investuodami į naujų, pasaulį keičiančių technologijų kūrimą, galime tapti tais, kurie lems, kaip atrodys ateitis“, – pranešime cituojamas K. Šablauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close