captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtvirtinus naujas nuostatas rusiškai televizijai gali būti riesta

Nors technologijos pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystosi, daugeliui pamėgtos laisvalaikio formos, tokios kaip filmų žiūrėjimas ar muzikos klausymas, lieka tos pačios. Vis dėlto, audiovizualinių paslaugų rinka sparčiai kinta.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Naujausių tyrimų duomenimis, vis mažiau žmonių pasitenkina tradicinėmis medijų priemonėmis, tokiomis kaip televizija, ir dažniau ieško individualius poreikius atitinkančių paslaugų. Palyginti nauji rinkos žaidėjai, tokie kaip užsakomųjų garso ir vaizdo paslaugų svetainės ar vaizdo įrašų dalijimosi platformos, ilgą laiką buvo menkai prižiūrimos, tačiau dabar žaidimo taisyklės keičiasi.

Kovos su nepilnamečius žalojančiu turiniu ir neapykanta

„Netflix“, „Spotify“ ar visame pasaulyje milijardus vartotojų turinti „Youtube“ platforma iki šiol buvo paliktos tam tikrame taisyklių užribyje. Didžiausia apribojimų našta teko tradiciniams audiovizualinio turinio skleidėjams – televizijoms. Vis dėlto, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurencinį žaidimą, taisyklės turi keistis. Tam pritarė Europos Parlamentas, patvirtinęs audiovizualinių paslaugų direktyvos pakeitimus, dėl kurių toliau bus deramasi su ES valstybėmis. Jais siekiama griežčiau reguliuoti užsakomųjų paslaugų platformas ir apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo jiems turinio, o kartu sumažinti reklamos laiko ribojimą tradicinėje televizijoje.

Pagrindiniai pakeitimai, su kuriais tektų susitaikyti užsakomųjų paslaugų teikėjams – griežtesni turinio reikalavimai ir daugiau europinės produkcijos. Patobulintoje audiovizualinių paslaugų direktyvoje daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, taip pat siekiama uždrausti neapykantą skatinantį turinį. Įsigaliojus šiems nuostatams, užsakomųjų paslaugų teikėjams teks ieškoti vartotojams draugiškesnių technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, suteikti žiūrovams galimybę žymėti peržiūrėtą turinį ir patiems spręsti, ar pateikta vaizdo ar garso medžiaga nepažeidžia etikos reikalavimų. Užsakomųjų paslaugų platformos taip pat turėtų užtikrinti, kad paslaugų gavėjai gautų operatyvią informaciją apie jų skundų rezultatus, ar turinys buvo pašalintas, ar buvo apribotas jo rodymas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija tokius europarlamentarų siūlymus vertina teigiamai.

„Nepilnamečių apsaugos reikalavimai turi būti vienodi. Jeigu tradicinėse televizijose yra indeksuojama, kada ir kokiai kategorijai galima rodyti turinį, tai [turi galioti] ir užsakomųjų paslaugų teikėjams“, – teigė LRTK administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius. Tam pritarė ir LRT teisės skyriaus vedėja Daiva Apšegienė. Jos nuomone, taisyklės vis dar nepakankamai griežtos, kadangi reikalavimus nepilnamečių interesams apsaugoti nustato patys transliuotojai, vertindami ir žymėdami laidų turinį. Vis dėlto, D. Apšegienė būgštavo, kad net sugriežtinus reikalavimus vargu ar pavyks juos praktiškai įgyvendinti.

Daugiau dėmesio europinei produkcijai ir nacionaliniam saugumui

Siekiant atskleisti Europos kultūrinę įvairovę, EP siūlo, kad bent 30% „Netflix“ ir panašių platformų turinio sudarytų Europoje sukurti kūriniai. Televizijoms galios tie patys reikalavimai, tačiau kadangi per televiziją rodomos laidos paprastai kuriamos toje pačioje šalyje, joms šį skaičių pasiekti nebus sudėtinga.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tiesa, šis susitarimas apims tik šalių, ratifikavusių „Europos konvenciją dėl televizijos be sienų“, sukurtą produkciją. Pavyzdžiui, Rusijoje sukurti kūriniai nebus laikomi europietiškais, nes kol kas šalis konvencijos neratifikavo. Galima tik spėlioti, ar tokia situacija bus ilgalaikė. Ateityje, jei Rusija nuspręs ratifikuoti konvenciją, joje kurta audiovizualinė produkcija bus laikoma visaverčiais europiniais kūriniais, kuriuos būtina įtraukti į televizijų bei užsakomųjų paslaugų teikėjų transliacijas.

N. Maliukevičius akcentavo, kad televizijoms būtina filtruoti turinį ir apsaugoti žiūrovą nuo klaidinančių, neapykantą kurstančių žinučių. Pasak LRTK administracijos direktoriaus, labai svarbu, kad į direktyvą būtų įrašytas punktas dėl draudžiamos informacijos, kuria gali būti kėsinamasi į valstybės nacionalinį saugumą. Lietuvai jis aktualiausias kalbant apie iš Rusijos transliuojamus kanalus, mat pastarieji dažnai platina propagandinę medžiagą ir neatitinka transliuotojams keliamų reikalavimų.

N. Maliukevičius, BNS nuotr.

Iki šiol su propagandinėmis ir neapykantą kurstančiomis žinutėmis LRTK kovojo savo jėgomis. Praėjusių metų spalį po susidorojimą skatinančio Vladimiro Žirinovskio komentaro trims mėnesiams buvo sustabdytas kanalo „RTR Planeta“ transliavimas. Balandį panašus likimas ištiko „TVCI“ kanalą. Jo transliacija nutraukta mėnesiui. Patvirtinus naujus direktyvos pakeitimus, stabdyti propagandinio turinio rodymą bus žymiai paprasčiau, žiūrovai rečiau susidurs su šmeižikiška informacija.

Kitoks reklamos laikas – iššūkis ir televizijoms, ir žiūrovui

Bene labiausiai atnaujinta audiovizualinių paslaugų direktyva būtų pastebėta pakeitus televizijos reklamos paskirstymą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iki šiol absoliuti dauguma transliuotojų viršydavo nustatytą reklamos laiko limitą – 12 reklamos minučių per 1 valandą. Dabar siūloma valandinį reklamos limitą keisti į dienos. Vietoje 20% reklamos laiko limito per valandą dabar televizijos privalėtų rodyti ne daugiau 20% reklamos nuo 7 iki 23 val. Vis dėlto, pakeitus reklamos paskirstymo laiką kyla grėsmė išvysti daugiau reklamos po darbo valandų, labiausiai žiūrimu laiku. Ar suteiktos didesnės laisvės televizijoms bus palankios žiūrovams, ar ne, paaiškės tik jei naujoji direktyvos versija bus patvirtinta.

Bet kokiu atveju, televizijų ir užsakomųjų paslaugų teikėjų kokybė patvirtinus direktyvą turėtų pagerėti. Būtų skiriama daugiau dėmesio vaikų saugumui, atidžiau kontroliuojamas žalingas ir neapykantą skatinantis turinys, įvairiau skirstoma reklama. Ypatingai šie pakeitimai paliestų lietuviškas televizijas. Įtvirtinus griežtesnę užsienio transliuotojų kontrolę, žiūrovų patirčių negadintų propagandinė ir šmeižikiška informacija, sklindanti iš rusiškų žiniasklaidos priemonių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...