captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos tapimas CERN asocijuotąja nare – galimybės mokslui ir verslui

Nuo liepos 27 d. Lietuva – asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio CERN tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje. Iki šiol Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN turėjo 22 nares ir 4 asocijuotąsias nares.
LRP nuotr.
LRP nuotr.

Prezidentė, sveikindama šį ypatingos reikšmės valstybei įvykį, sakė, kad sutarties su CERN pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, mūsų bendrų pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas.  Tai dar vienas įrodymas, kaip toli Lietuva pažengė į priekį per 27-erius Nepriklausomybės metus.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva didžiuojasi šia garbinga naryste ir labai gerai supranta visą atsakomybę. Bendradarbiavimas su CERN – tai reikšmingas impulsas šalies augimui ir pasitikėjimui, atveriantis mūsų mokslui, verslui, o svarbiausia – jaunimui – platų horizontą.

Prezidentė padėkojo visiems, kurie daug nuveikė, kad ši svarbi sutartis taptų tikrove, ir palinkėjo, kad ji subrandintų tokius mokslo, technologijų, pažangaus verslo ir inovacijų vaisius, kuriais visi galėsime džiaugtis ir didžiuotis.

Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „naujas Lietuvos statusas šioje organizacijoje yra svarbus įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos uždavinius, nes prisidės prie sėkmingo valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi bei technologinės pažangos“.

Lietuvai suteikus asocijuotosios narės statusą, šalies mokslininkai galės dalyvauti CERN tyrimų programose ir turės savo atstovus organizacijos taryboje. Be to, studentams ir jauniesiems mokslo darbuotojams bus suteiktos papildomos galimybės dirbti ir stažuotis institucijoje, o šalies pramonės įmonės galės dalyvauti CERN pirkimuose. Lietuvos bendradarbiavimas su organizacija apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis.

Sprendimą dėl Lietuvos narystės CERN taryba paskelbė šį mėnesį. Tai Lietuvai per metus kainuos apie 900 tūkst. eurų.

LRP nuotr.

„Šiandien Lietuva priimama į stipriausių ir pažangiausių pasaulio mokslo valstybių bendruomenę. Nežiūrint į tai, kad oficialiai mes šį kelią pradėjome 2004 m., pirmieji mokslininkų bendradarbiavimai vyko dar 9 dešimtmetyje. Šiuo metu ne vienas mūsų mokslininkų dirba CERN: tai fizikai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai. Taip pat ne vienerius metus Lietuvoje vykdoma ir mokytojų mainų programa“, – pažymėjo prezidentės patarėja.

Lietuvos priėmimą į CERN prezidentės patarėja vadina Lietuvos tyrėjų pripažinimu tarptautinėje mokslo erdvėje ir puikia galimybe verslui – CERN kasmet vykdo pirkimų už maždaug 0,5 mln. Šveicarijos frankų.

Tarp žymiausių CERN pasiekimų prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė mini Higso bozono atradimą, žiniatinklio sukūrimą. Įvairūs CERN mokslininkų atradimai naudojami nustatant klimato kaitos reikšmę, taikomi medicinoje gydant onkologinius susirgimus.

Daugiau apie reikšmingą įvykį – įraše.

LRP nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close