Mokslas ir IT

2017.04.22 18:42

Lietuvos mokslininkai paskelbė 10 punktų deklaraciją

Greta Klimkaitė, LRT RADIJAS, Justė Navickaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2017.04.22 18:42

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui ir protestuodami prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos reikštas abejones mokslo tyrimams, grįstiems klimato kaitos faktais, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai. Jie kėlė savo problemas ir siekė atkreipti valdininkų dėmesį į mažėjantį mokslininko profesijos prestižą bei prastą mokslo finansavimą.

Daktaras – reiškia per daug išsilavinęs, kad gautų minimumą? Tai – vienas iš klausimų, kuriuos kelia maršo už mokslą dalyviai, surengę eiseną nuo Vašingtono aikštės iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Finansinė mokslininkų padėtis pastaraisiais metais nei gerėjo, nei blogėjo. Mokslo stebėjimo agentūros rezultatai rodo – lietuvių mokslininkai – vieni mažiausiai uždirbančių Europos Sąjungoje.

„Vidutinis atlyginimas įsitvirtinusių tyrėjų yra keturis kartus mažesnis negu ES vidurkis. Su tokiais atlyginimais negalime tikėtis taip vadinamos žinių ekonomikos proveržio, inovacijos ekonomikos ir taip toliau“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Liutauras Gudžinskas.

Mažėjantis mokslo prestižas ir domėjimasis šia profesija, sumenkęs pasitikėjimas moksliniais faktais, finansavimas – šias problemas, pasak maršo organizatorės dr. Eglės Lastauskienės, į viešumą kelia visas pasaulis. Vis dėlto didelė Lietuvos politikų problema ta, kad darbai prasilenkia su kalbomis, tai lemia prastą padėtį visame viešajame sektoriuje, o gerus specialistus skatina dirbti užsienyje.

„Kiekviena valdžia deklaruoja mokslo svarbą, kad reikia remti, kad Lietuva turi būti pagrįsta inovacijomis, bet nei viena valdžia finansavimo taip ir nepadidino, jis tik mažėj. Kolega mano pasakė, kad mokslas turi būti kaip gėlė: jei laistysi kasmet, kasmet ir žydės. Ojei metus laistysi, o tada dvejus ne – bus sunku sugrįžti į pasaulinę mokslo bendruomenę“, – tvirtina Vilniaus universiteto mokslininkė E. Lastauskienė.

Per maršą paskelbta dešimties punktų deklaracija, kurią parengė socialinių ir humanitarių mokslų asociacijos, vienijančios per pusantro tūkstančio narių.

„Kalbame ir apie finansavimo užtikrinimą, geroką [atlygio] pakėlimą, mokslininkai turėtų būti labiau įtraukiami į sistemos valdymą, turėtų būti labiau jais pasitikima. Turėtų būti nacionalinis susitarimas, kuris pabrėžtų, kad mokslas ir studijos yra esminis prioritetas, jei norime kalbėti apie proveržį šioje valstybėje“, – priduria L. Gudžinskas.

Taip pat deklaracijoje pabėžiama ir būtinybė išlaikyti lygybę ir neskirstyti mokslo šakų į svarbesnes ir mažiau reikšmingas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius