captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar pasaulis pasiruošęs naujo tipo virusams?

Mokslininkai įspėja, kad naujos gripo formos gali būti gerokai pavojingesnės nei dabar esančios. Ar pasaulis tam pasiruošęs?
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Mokslininkai įspėja, kad naujos gripo formos gali būti gerokai pavojingesnės nei dabar esančios. Ar pasaulis tam pasiruošęs?

Keliaujantis tarp rūšių virusas

Prieš metus pastebėta, kad JAV Naujosios Anglijos regione ėmė gaišti jūrų ruoniai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad žinduolius pakirto virusas H3N8, sukėlęs ruoniams pneumoniją. Mokslininkai tvirtina, kad virusas H3N8 galėjo atsirasti iš paukščių gripo H5N1. Nors paukščių gripas dažniausiai plinta tarp sparnuočių, pasak tyrimų, mutavęs jis gali būti perduodamas oru tarp žinduolių.

„Šiuo atveju tai tarp žinduolių plintantis virusas, ir tai pavojinga“, – sakė pranešimą apie H3N8 viruso paplitimą tarp ruonių parengusi Anne Moscona, Niujorko Weillo Cornellio medicinos koledžo profesorė.

Pasak tyrėjų, H3N8 pavojingas tuo, kad yra tarp rūšių keliaujantis virusas. Anksčiau šis virusas buvo užfiksuotas plintantis tarp paukščių, arklių ir šunų.

Pasak virusologo Earlo Browno iš Kanados Otavos mieste esančio virusų tyrimų instituto, tarp žinduolių plintantys virusai mokslininkams visuomet kelia daug nerimo.

„Kai matai, kad virusas yra perduodamas iš žindulio žinduoliui, visų pirma klausi savęs: “Ar negali šis virusas būti perduodamas iš žmogaus žmogui oru?" – teigė E.Brownas. Jis pridūrė, kad ruoniams paukščių gripas galėjo persiduoti per sparnuočių išmatas.

Pavojingieji šikšnosparniai?

Ar gali sparnuotieji žinduoliai šikšnosparniai sukelti mirtiną gripo pandemiją?

Iki šiol mokslininkai šių sparnuotų paslaptingų būtybių nebuvo įtraukę į galimų gripo virusų nešiotojų sąrašą, tačiau šis požiūris pasirodė esantis klaidingas. Rubenas Donisas, dirbantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centre, pažymėjo, kad po 2009–2010 m. atliktų tyrimų Gvatemaloje nustatyta, jog šikšnosparnių gripas gali tapti pavojingas ir žmonėms.

Mokslininkai mano, kad kai kurie iš šikšnosparnių gripą galėjo pasigauti prieš šimtmečius ir vėliau virusas mutavo į tą, kurį mokslininkai aptiko Gvatemaloje.

Vis dėlto, pasak Richardo Fultono, sparnuočių tyrėjo iš Mičigano valstijos universiteto, kol kas tyrėjai neturi pakankamai duomenų apie šikšnosparnių gripą, kad galėtų daryti adekvačias išvadas. Tam, mokslininko teigimu, reikia papildomų tyrimų.
Vis dėlto neatmetama galimybė, kad šikšnosparnių gripas gali mutuoti į žmonėms pavojingą gripo atmainą. Todėl eksperimentai tiriant šiuos virusus tęsiasi.

Eksperimentai – už ir prieš

Kas būtų, jei H1N1 gripą, dar vadinamą kiaulių gripu, sumaišytume su paukščių gripu H9N2?

Mokslininkai šiuos du gripus vadina pusbroliais. Vadinasi, tikimybė, kad šie virusai galėtų susijungti, egzistuoja. Ar naujas gripas būtų pavojingas žmonėms? Tyrėjai sako, kad be eksperimentų atsakyti į šį klausimą negalima.

„Šie eksperimentai – labai svarbūs“, – sakė virusologas Peteris Palese‘as, iš Niujorko Mount Sinai medicinos centro. Pasak jo, nustačius galimas virusų modifikacijas laiku, greičiau galima sukurti antivirusinių vaistų.

Abas Osterhausas, Nyderlandų mieste Roterdame esančio Erasmus universiteto medicinos centro virusologas, pažymėjo, kad nors eksperimentai su virusais vertinami prieštaringai, toks požiūris – klaidingas.

„Nemanau, kad reikėtų atsisakyti eksperimentų. Kuo daugiau informacijos turime, tuo geriau“, – sakė mokslininkas.
Tiesa, Erasmus universiteto medicinos centro mokslininkai neseniai sukėlė pasipiktinimo bangą, kai paskelbė, kad laboratorijoje sukūrė mirtiną gripo virusą, kurį  žmogus žmogui gali perduoti oru.

Tuo pat metu virusologas Yoshihiro Kawaoka iš Viskonsino universiteto dirbtinai sujungė paukščių ir kiaulių gripus ir taip pat gavo naują gripo formą, kuri gali būti perduodama oru. Mokslininkai žadėjo, kad paskelbs tyrimų rezultatus mokslo žurnaluose, tačiau pastarieji nebuvo publikuoti. Nuogąstauta, kad eksperimentų eigos paviešinimas gali pasitarnauti kuriant biologinį ginklą.

Toks sprendimas papiktino mokslininkus. „Niekuomet nesu matęs nieko panašaus“, – piktinosi pandemijos ekspertas iš Vokietijos Hansas Dieteris Klenkas. Jo kolega Stephanas Ludwigas pridūrė, kad cenzūra – mokslo laisvės suvaržymas.
Daugeliui mokslininkų teiginiai, kad jų tyrimai gali būti panaudoti kuriant biologinį ginklą skamba absurdiškai.

Vis dėlto, pasak kritikų, saugumas laboratorijose, kuriose veisiami pavojingi virusai, šiuo metu nėra garantuotas ir virusus iš jų gali išnešti patys tyrėjai. Vienoje Australijoje esančioje laboratorijoje 2001 m. buvo atsitiktinai sukurtas užkrečiamas pelių raupų virusas. Vėliau viename mokslo žurnale buvo paviešinta, kaip eksperimentas buvo atliekamas.

Mokslininkams pavyko atkurti ir vadinamąjį ispaniškąjį gripą, kuris 1918 m. nusinešė nuo 50 iki 100 mln. žmonių gyvybių. O jei šis gripas vėl pasklistų?

Nematomi žmonijos žudikai

Pandemijos

Pandemija – tai didelis susirgimų kokia nors liga dažnis, kuris viršija epideminį lygį. Pandemijų tikimybė pasaulyje auga, nes žmonių skaičius auga, daugelis jų gyvena miestuose, laisvai keliauja po pasaulį. Paskutinį kartą gripo pandemija pasaulyje fiksuota 1918 m. Gripas išplito per kelis mėnesius ir pražudė 50 mln. žmonių. Gripu apsikrėtė beveik penktadalis Žemės populiacijos. Nors šiuo metu pasaulio šalys yra gerokai labiau pasirengusios suvaldyti gripų epidemijas.

Maras

XIV a. maras buvo vadinamas Juodąja mirtimi. Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis). Ši liga, kaip manoma, per žmonijos istoriją sukėlė keletą epidemijų ar pandemijų, per kurias mirė mažiausiai 75 mln. žmonių. Žmonės maru užsikrečia per blusų įkandimus, fizinį kontaktą su užkrėstais daiktais, nuo kitų maru sergančių žmonių – lašeliniu būdu per orą, marui smarkiau išplitus (per epidemiją) – ir per maistą.

Uodų įkandimai

Kasmet įvairių parazitų įkandimai visame pasaulyje nusineša šimtų žmonių gyvybę. Dažniausiai ligas platina įvairūs uodai. Pavyzdžiui, Maliarijos užkratą perneša Anopheles genties uodų patelės. Kasmet maliarija pasaulyje suserga apie 350 mln. žmonių, maždaug milijonas miršta. 2010 m. oficialiai užregistruota 216 mln. maliarijos atvejų ir nuo šios ligos mirė 655 tūkst. žmonių. Maliarija yra plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.

ŽIV/AIDS

Žmogaus imunodeficito virusas yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV). ŽIV sukelia AIDS. ŽIV virusas sukelia AIDS – neišgydomą infekcinę ligą. ŽIV pirmą kartą aptiktas 1980 m. Kalifornijoje. Genetiniai tyrimai rodo, kad virusas kilęs iš Afrikos XX a. pradžioje. Manoma, kad virusas kilo beždžionėse. Kasmet AIDS nusineša 2 mln. žmonių gyvybę.

Parazitinės ligos

Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Savo vystymosi metu keisdamos šeimininkus, toksoplazmos pereina kelias vystymosi stadijas. Galutinio šeimininko katės ir kitų katinių šeimos žinduolių žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu, formuojasi neaktyvios parazito formos, kurios su kačių išmatomis patenka į aplinką. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, kuriais gali būti žmogus.

Ebolos virusas

Ebolos hemoraginė karštinė, arba tiesiog Ebola, – tai sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai. Ligą sukelia Ebolos virusas. Virusas pavadintas pagal Ebolos upę Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalia kurios 1976 m. užregistruotas pirmasis ligos protrūkis.Nuo to laiko keletas Ebolos variantų sukėlė epidemijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gabone, Ugandoje ir Sudane, kurių metu pasiektas nuo 50 iki 90 proc. mirtingumas.

Poliomielitas ir juodligė

Poliomielitas – ūminė virusinė liga, kurios pavadinimas reiškia nugaros smegenų pilkosios medžiagos uždegimą. Ši infekcija gali nesukelti jokių simptomų, tačiau, nors ir labai retais atvejais, liga gali būti itin pavojinga – pasireiškia įvairių raumenų paralyžiumi ar net baigiasi mirtimi.Juodligė – pavojinga infekcinė liga, perduodama per tiesioginį kontaktą nuo naminių gyvulių arba per naminių gyvulių produktus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close