captcha

Jūsų klausimas priimtas

CERN ir ESA mokslininkai „Robotiadoje“ nagrinės esminius Visatos klausimus

Legendinis astrofizikas Carlas Saganas yra pasakęs, kad smegenys yra raumuo, kurį naudodamas žmogus jaučiasi puikiai. Būtent taip jaustis kovo 24–25 d. kvies „Robotiada“. Renginyje pirmą kartą Lietuvoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) ir Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai kartu bandys atsakyti į klausimą – kokie iššūkiai laukia, norint pažinti Visatą, teigiama pranešime spaudai.
S. Goldfarbas, CERN nuotr.
S. Goldfarbas, CERN nuotr.

Stevenas Goldfarbas – fizikas, CERN pradėjęs dirbti 1988 m., baigęs studijas Mičigano universitete (JAV). Mokslininko „darbo kabinetas“ – ATLAS eksperimentas. Ši milžiniška 7 tūkst. tonų sverianti laboratorija yra 100 m po Žeme. Tai – vienas esminių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) taškų, kuriame įvyksta dalelių srauto susidūrimai. S. Goldfarbas savo paskaitoje „Non-Alternative Facts: What the LHC is teaching us about our universe“ (anglų k.) supažindins lankytojus su tuo, kaip LHC prisideda prie bandymų surasti atsakymus į esminius klausimus apie Visatą.

Jo kolega – taip pat CERN mokslininkas – Alberto Pace specializuojasi didžiųjų duomenų (angl. big data) srityje. Kadangi pasaulyje tik „Facebook“ ir „Google“ turi didesnes duomenų bazes, negu CERN, mokslininkai privalo surasti būdą, kaip apdoroti tokius milžiniškus kiekius itin jautrių ir itin svarbių duomenų. Kaip tai vyksta ir kokie pagrindiniai didžiųjų duomenų iššūkiai – A. Pace atsakys paskaitoje „Agility in Managing Big Data Workflows“ (anglų k.).

Marius Klimavičius dirba viename didžiausių pasaulio kosmoso centrų – Europos kosmoso agentūroje. Robotikos inžinierius mokys vaikus susikonstruoti savo marsaeigį, o taip pat pasidalins įžvalgomis, kaip lietuviai gali prisidėti prie ESA kosmoso atradimų paskaitoje „Kaip Lietuva gali prisidėti prie Europos kosmoso agentūros atradimų“.

M. Klimavičius ir M. Azkarate, T. Robertson nuotr.

Su M. Klimavičiumi kartu atvyksta Martinas Azkarate. Jis su komanda užtikrina kokybišką technologijų veikimą Europos kosmoso agentūroje: prižiūri, išbando, vysto, konstruoja, programuoja technologijas, kurios reikalingos misijoms į kitas planetas. Šis mokslininkas taip pat dirba ir prie ESA misijos „ExoMars“, kurios vienas zondas nuo 2016 m. spalio mėn. sėkmingai tyrinėja Marso atmosferą. M. Azkarate susirinkusiuosius supažindins su visa ESA naudojama robotika.

Mokslininkų paskaitų metų susirinkusieji galės užduoti visus rūpimus klausimus. Jie taip pat kartu dalyvaus diskusijoje „Big Challenges in the Big Universe“ (anglų k.).

Diskusijoje „Big Challenges in the Big Universe“ dalyvauja:

Stevenas Goldfarbas (CERN)

Alberto Pace (CERN)

Martin Azkarate (ESA)

Marius Klimavičius (ESA)

Mikalojus Brazdžiūnas (VU)

Rytis Akramas (CID Lietuva)

Moderuoja:

Goda Raibytė (LRT, „Kosmonautų pusryčiai“)

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...