captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemiškoji gyvybė galėjo susiformuoti prieš 10 mlrd. metų, kai Žemės dar nebuvo

Genetikai priėjo išvadą ir paskelbė, kad gyvybė egzistavo milijardus metų prieš susiformuojant Žemei ir veikiausiai užsimezgė už Saulės sistemos ribų. Tiesa, tokį apibendrinimą tyrėjai padarė vadovaudamiesi teorija, kuri aiškina kompiuterių skaičiaus didėjimo spartą, ir šią teoriją pritaikė gyvybei. Rezultatas – gyvybė turėjo susiformuoti prieš 10 mlrd. metų, t.y., dvigubai seniau nei atsirado Žemė.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Genetikai priėjo išvadą ir paskelbė, kad gyvybė egzistavo milijardus metų prieš susiformuojant Žemei ir veikiausiai užsimezgė už Saulės sistemos ribų. Tiesa, tokį apibendrinimą tyrėjai padarė vadovaudamiesi teorija, kuri aiškina kompiuterių skaičiaus didėjimo spartą, ir šią teoriją pritaikė gyvybei. Rezultatas – gyvybė turėjo susiformuoti prieš 10 mlrd. metų, t.y., dvigubai seniau nei atsirado Žemė.

Mūro dėsnis buvo suformuluotas stebint eksponentinį kompiuterių sudėtingumo augimą. Augimo tempas – maždaug dvigubai daugiau tranzistorių integruotoje mikroschemoje kas dvejus metus. Mūro dėsniu įvertinus kompiuterinę pažangą nuo kelerių pastarųjų metų laiko skale atgal į praeitį, šio progreso ištakos siektų septintąjį XX a. dešimtmetį, kai ir buvo išrasta mikroschema.

Nacionalinio senėjimo instituto (Baltimorė, JAV) mokslininkas Alexei Sharovas ir Richardas Gordonas iš Įlankos jūros rūšių laboratorijos Floridoje (JAV) nusprendė šį dėsnį pritaikyti gyvybės fenomenui ir paskaičiuoti, kada apskritai galėjo atsirasti gyvybė.

Tyrėjų tandemas aiškina, kad yra įmanoma išmatuoti gyvybės sudėtingumą ir spartą, kuria gyvybė evoliucionavo iš prokariotų į eukariotus, o iš šių – į sudėtingesnes gyvybės formas (kirmėles, žuvis, galiausiai žinduolius).

„Linijinė genetinio kompleksiškumo regresija, ekstrapoliuota atgal ligi pirmosios poros atsiradimo momento, nurodo, kad gyvybė galėjo susiformuoti prieš 9,7 mlrd. metų (su 2,5 mlrd. metų paklaida)“, – rašoma mokslininkų straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Arxiv“.

Šios išvados palankios panspermijos teorijai, kurioje postuluojama idėja apie tam tikrų gyvybės formų (pvz., ekstremofilų) sugebėjimą ištverti labai ilgas kosmines keliones, įsikūrus planetų nuolaužose, kurios kosmose atsidūrė į gyvybę turinčias planetas įsirėžus asteroidams ar kometoms. Hibernacijos būsenoje tokie organizmai gali keliauti nepaprastai ilgai, kol jų „erdvėlaivis“ netyčia užklysta į kitą jau susiformavusią ar tebesiformuojančią planetinę sistemą. Jei tose naujose planetose sąlygos būna idealios, galybę laiko kosmose praleidusios bakterijos tampa aktyvios ir planetoje prasideda gyvybės evoliucija.

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad jų darbas yra grynai teorinis. „Mūsų išvadose yra galybė hipotetinių elementų, tačiau, norėdamas matyti platesnį vaizdą, be hipotetinių elementų neapsieisi, – TechNewsMail.com tvirtino A.Sharovas. – Planetos užteršimas iš kosmoso atskriejusiomis bakterinėmis sporomis yra labiausiai sveikintina hipotezė, kuri paaiškina tokį ankstyvą gyvybės atsiradimą Žemėje. Jei galėčiau lažintis, statyčiau už 99 proc. tikimybę, kad gyvybė gimė anksčiau už Žemę. Vieną procentą reikia palikti kokiai nors galimybei, kurios mes dar net nežinome.“

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...