Išoriniais ekonominiais efektais dažnai bandoma manipuliuoti, kuriant tendencingus stereotipus ir skelbiant, kad vienas ar kitas projektas leis sukurti tūkstančius darbo vietų ar kitų panašių naudų. Tokios manipuliacijos ypač būdingos stambiems energetikos ir transporto infrastruktūros projektams: didelių jėgainių ar metro linijų statyboms. Visgi realybėje susiduriama ir su priešingomis situacijomis, kai dėl ne itin sėkmingų sprendimų energetikoje bendrasis užimtumas ne didėja, bet mažėja. Svarbu suvokti, jog taip nutinka dėl to, kad pilnas poveikis apima ne tik darbo vietas konkrečiame projekte, bet ir įvairių netiesioginių sąryšių įtaką užimtumui. Taigi, jeigu dėl tam tikro projekto įgyvendinimo išauga kaštai arba sumažėja investicijos kitose ūkio šakose ir dėl to mažėja jų konkurencingumas, tikėtina, kad ir aptariamo projekto poveikis užimtumui šalyje bus neigiamas. Panaši situacija ir su kitais ekonominiais rodikliais: siekiant kiekybiškai įvertinti grynuosius efektus būtina nagrinėti ekonomiką kaip visumą, o ne apsiriboti klaidinga prielaida, kad įgyvendinant projektą aplinkui niekas nekinta.

Vertinant išorinius ekonominius efektus, energetika taip pat negali būti nagrinėjama paviršutiniškai ir primityviai, ignoruojant faktą, kad technologijos (energijos generavimo, transformavimo, perdavimo, saugojimo būdai) energetikos sistemoje vaidina skirtingą vaidmenį, itin priklausantį ir nuo kitų technologijų. Pavyzdžiui, energetikos sistemoje atsirandant vis daugiau nuo besikeičiančių oro sąlygų priklausančių nestabilios generacijos technologijų (saulės, vėjo jėgainių), didėja manevringų pajėgumų, energijos kaupimo ir paklausos valdymo poreikis. Atsižvelgiant į tai, į energetiką būtina žiūrėti kaip į nedalomą visumą ir analizuoti pilnus energetikos scenarijus, o ne nuo energetikos ir ekonomikos konteksto atskirtas pavienes technologijas.

Energetikos (taip pat ir kitų ūkio šakų) raidos išoriniams ekonominiams efektams analizuoti neišvengiamai tenka pasitelkti matematinius modelius, kurie atspindėtų visus reikšmingiausius aspektus – ne tik tiesioginius, bet ir gerokai sudėtingesnius sąryšius. Tarp tokių modelių bene labiausiai vertinami skaičiuojamieji bendrosios pusiausvyros modeliai. Nors šių modelių sukūrimo kaštai yra dideli, pastangas atperka gaunama nauda – realus energetikos ir ekonomikos sąryšių pavaizdavimas bei teoriškai ir praktiškai pagrįsti skaičiavimų rezultatai.

Vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Energetikos raidos išoriniai ekonominiai efektai: kiekybinis vertinimas“ (EnEkon) Lietuvos energetikos institute buvo sukurta energetikos raidos scenarijų ekonominių efektų kiekybinio vertinimo sistema, kurios ašį sudaro dinaminis bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis. Šis modelis, apimantis visus svarbiausius Lietuvos ekonomikos sąryšius, išsiskiria itin geromis integracijos su energetikos sistemą atspindinčiais modeliais galimybėmis ir energetikos infrastruktūros atspindėjimu. Tai leidžia analizuoti energetikos raidos scenarijus išvengiant kitiems modeliams būdingų supaprastinimų. Be to, ryšys su energetikos raidos modeliu suteikia galimybių lanksčiai atspindėti tokius procesus kaip biokuro ruoša arba žemės naudojimo pasikeitimai bei analizuoti išorinių efektų internalizavimo priemones.

Išanalizavus reprezentatyvius Lietuvos energetikos raidos iki 2050 metų scenarijus nustatyta, kad daugiausiai teigiamų efektų (didžiausią bendrojo vidaus produkto augimą, mažiausią nedarbo lygį) lemia energetikos raidos scenarijai, mažiausiai „apsunkinantys“ likusią ekonomiką (energetikos sektorius pasižymi mažiausiomis sąnaudomis ir reikalauja mažiausiai investicijų). Spartesnis vietinius išteklius naudojančių technologijų diegimas duoda teigiamą efektą tuomet, kai dėl jo reikšmingai nepadidėja vartotojų patiriami kaštai energetikai ir nemažinamos investicijos kitose ūkio šakose. Šiuo atveju svarbu siekti didesnio vietinių išteklių naudojimo ne tik eksploatacijos metu (pvz., biokuro naudojimas elektrinėse), bet ir diegiant naujas technologijas. Dėl to didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietinius išteklius naudojančioms technologijoms kurti ir vystyti Lietuvoje. Priešingu atveju gali būti situacijų, kai energetikos projektų įgyvendinimas nulemia išaugusias importo apimtis ir neigiamus išorinius ekonominius efektus.

Nors projekto metu sukurtas Lietuvos bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis buvo orientuotas į energetikos specifikos atspindėjimą, atlikus tam tikras korekcijas bei papildymus, jis gali būti pritaikytas ir kitų ūkio šakų raidos sąlygojamiems išoriniams ekonominiams efektams tirti.

Tekstas parengtas vykdant projektą „Energetikos raidos išoriniai ekonominiai efektai: kiekybinis vertinimas“ (EnEkon). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-078/2014).