captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grėsmingas ugnikalnis Europoje po daugybės metų vėl bunda

Iki šiol snūduriavęs Campi Flegrei ugnikalnis, esanti šalia Neapolio miesto Italijoje pradėjo rodyti prabudimo ženklus. Mokslininkai dabar bando išsiaiškinti, kada ir koks stiprus gali būti jo išsiveržimas, kad Neapolio neištiktų šalia esančios Pompėjos likimas, rašo „Guardian“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Italų ir prancūzų mokslininkai pirmą kartą nustatė slenkstį, kurį peržengus, po Žeme esanti įkaitusi magma gali sukelti dešimt kartų didesnį dujų ir skysčių išsiveržimą nei įprasta.

„Tokiu atveju į aplink esančias uolienas prasiskverbtų ypač aukštos temperatūros garai. O pakaitintos hidroterminės uolienos gali prarasti savo mechaninį stabilumą ir taip dar labiau pagreitinti išsiveržimo procesą“, – tyrėjas Giovanni Chiodini, iš Italijos Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto Bolonijoje.

Nors neįmanoma tiksliai nuspėti, kada ir ar iš viso išsiveš ugnikalnis, reikia stebėti visus įmanomus signalus, nes Campi Flegrei kalderoje ir jos apylinkėse gyvena apie pusė milijono žmonių. Kaldera – tai plati stačių šlaitų dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms.

Todėl mokslininkai dabar bando kuo skubiau perprasti Campi Flegrei „elgsenos“ pokyčius, nes šio ugnikalnio išsiveržimas kelia riziką gan tankiai apgyvendintoms apylinkėms ir netgi pačiam Neapoliui. Mokslininkai 2005-aisiais pirmą kartą užfiksavo pirmuosius pokyčius, rodančius, kad po žeme formuojasi didelis slėgis, todėl Italijos valdžia 2012-aisiais paskelbė aukštesnį pavojaus lygį. Nuo tada mokslininkai pradėjo labai aktyviai stebėti žemės plutos deformacijas ir seisminį aktyvumą ugnikalnio apylinkėse.

„Du kiti aktyvūs ugnikalniai – Rabaulas Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Sierra Negra Galapaguose – taip pat prieš išsiveržimus pasižymėjo žemės deformacijomis, kurios yra labai panašios į Campi Flegrei „elgesį“ dabar“, – sako G. Chiodini.

Campi Flegrei kaldera susiformavo prieš 39 tūkstančius metų, kai ugnikalnis sprogo ir išmetė orą šimtus kubinių kilometrų lavos, uolienų ir kitų medžiagų. Tai buvo pats didžiausias ugnikalnio išsiveržimas Europos regione per pastaruosius 200 tūkstančių metų. Paskutinį kartą daug mažesnis šio vulkano išsiveržimas užfiksuotas 1538-aisiais.

Kitoje Neapolio pašonėje stūkso Vezuvijus, kurio ypač stiprus išsiveržimas 79 metais prieš mūsų erą po pelenais palaidojo kelis Romos imperijos miestus, iš kurių garsiausias Pompėjos miestas. Beje, Vezuvijus irgi nesiruošia užmigti ilgam ir yra laikomas aktyviu ugnikalniu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...