captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mokslo sriuba“ papasakos apie nesuvokiamų bangų virpesius

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.
Stop kadras
Stop kadras

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt.

Prieš kelis metus Vilniaus universiteto fizikai kartu su onkologijos mokslininkais atliko eksperimentus, kuriais siekė nustatyti bet kokius apspinduliuotų ląstelių pokyčius. Dvi valandas radijo bangomis jie švitino ląsteles žymiai stipresniu lauku, nei leidžia Lietuvos higienos normos. Stebėtina tai, jog ląstelės į tokį poveikį visiškai nereagavo. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mobiliųjų telefonų tyrimai rodo neigiamą trumpalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies, nes nuo to šiek tiek pakyla ausies temperatūra.

Žmonių matoma šviesa – elektromagnetinės bangos, kurios virpa apie tūkstantį trilijonų kartų per sekundę. Jos sklisdamos erdvėje neša energiją. Akių tinklainėje esančios ląstelės sugeba šiuos virpesius paversti į nervinius signalus. Šie lekia sensoriniais neuronais ir pasiekia pakaušį. Regos centre jie virsta spalvomis ir sukuria vaizdą.

Terahercinės bangos – nematomų bangų diapazonas, kurių žmogus visai nejaučia, nemato ir negirdi. Taii trilijonas virpesių per sekundę. Jas tyrinėja Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai. Nors ši spinduliuotė gana silpna, esanti tarp šiluminės spinduliuotės ir radijo bangų, terahercus tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog atliekami tyrimai – perspektyvi mokslo sritis, nes terahercinių bangų spindulius galima panaudoti pramonėje ar įvairiose praktikose, pavyzdžiui, paslėptų daiktų paieškai ar siuntų patikroms.

Apie šias ir kitas mūsų akims nematomas bangas plačiau – naujausioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar – per YouTube paskyrą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...