captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienas iš „Microsoft“ vadovų – apie ateitį ir klaida pavadintą „Nokia“ pirkimą

Michaelas Kogeleris – netipinis aukščiausio lygio vadovas. Kalba neoficialiai ir greitakalbe – atrodytų, labiau transliuoja pasąmonės srautą, nei apgalvoja žodžius. Bet, sako, pasižymi labai aštriu sugebėjimu staigiai apčiuopti trūkumus ir užkurti pragarą tų trūkumų gamintojams.
V. Neverausko/15min.lt nuotr. / Michaelas Kogeleris
V. Neverausko/15min.lt nuotr. / Michaelas Kogeleris

„Microsoft“ generalinis direktorius Centrinės ir Rytų Europos regionui M. Kogeleris vadovauja korporacijos veiklai 15-oje valstybių, nors jo kišenėje – telefonas su „Android“ operacine sistema (pokalbio metu jis dar turėjo „Samsung Galaxy Note 7“).

„Taip, aš iš „Microsoft“, bet naudoju „Android“ telefoną ir to neslepiu. Pažiūrėkite į mano telefoną – jame yra pilnas „Microsoft“ programinės įrangos rinkinys. „Microsoft“ debesis, saugumo priemonės, „Office“ programėlės. Man šitas telefonas labai patinka. Ir ne tik dėl techninės įrangos – o „Microsoft“ su mobiliųjų telefonų gamybą nebelabai ką daro – bet ir dėl programėlių. Kodėl žmonės naudoja „Android“ arba „iPhone“ telefonus? Dėl programėlių. O pas mane telefone yra geriausia iš abiejų pasaulių, – savo įrangos pasirinkimą paaiškino M. Kogeleris.

Ateitis – neaiški, bet tikrai graži

„Sąžiningai – jeigu žinočiau, manęs čia nebūtų. Įsteigčiau savo bendrovę ir daryčiau tai, kas bus populiaru po 5 metų“, – sakė M.Kogeleris, paklaustas, kokia yra jo pasaulio po 5 metų vizija. „Bet nutuokiu, į kur judame kaip bendrovė“, – pridūrė vadovas.

Anot jo, kaip tik šiuo metu vyksta ketvirta pramoninė revoliucija, kurios metu įmonės transformuojasi į skaitmenines. Pirmos pramoninės revoliucijos metu atsirado garo varikliai, arklių ir žmonių raumenų galią pakeitę iš kuro deginimo gaunama galia. Antros pramonės revoliucijos metu energijos gamyba buvo centralizuota ir imtasi masinės visa ko gamybos. „Trečioji pramoninė revoliucija prasidėjo XX a. antroje pusėje, kai atsirado informacinės technologijos“, – sakė M.Kogeleris.

„Manau, šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jos esmė – ribos tarp skaitmeninio ir fizinio pasaulių nykimas“, – pridūrė pašnekovas.

Turbūt akivaizdžiausias ribą tarp realaus ir skaitmeninio pasaulio trinantis pavyzdys – tai virtualios arba papildytosios realybės akiniai (žinoma, M. Kogeleris kalbėjo ne apie „Oculus“ ar „Vive“, o apie „Hololens“ akinius). Anot jo, ši technologija daugybę žmonių privers į savo verslą pažvelgti kitaip. Išnyks fiziniai baldų salonai – niekam nerūpės kaip baldai atrodo parduotuvėje, jeigu juos virtualioje realybėje galima bus pamatyti iškart namie, ir dar su galimybe norimus modulius perkelti į kitą vietą, pasirinkti bet kokią spalvą ir panašiai. Be to, „Microsoft“ kartu su BMW kuria virtualų automobilio saloną, kurio lankytojas galės vietoje pasižiūrėti, kaip jam patinka išsirinktas modelis su vienokia ar su kitokia išorės spalva, kaip patinka skirtingi komplektacijų deriniai, ar į bagažinę telpa golfo lazdų krepšys arba banglentė. „Galima net pasodinti į virtualų automobilį virtualią žmoną ir pamatyti, ar ji ten tinka“, – sakė M. Kogeleris.

Kitas pamatas, ant kurio statoma skaitmeninė transformacija – tai debesų kompiuterija. „Debesis yra visur. Per konferencijas visada paklausiu „Ar jūs esate debesyje?“ Ir visada atsiranda kokie 20 žmonių, kurie nepakelia rankos. Pasižiūriu į juos ir paklausiu „Jūs nesinaudojate el. paštu? Nenaudojate „Outlook.com“ arba „Gmail“?“ „Tai žinoma, turime ir naudojame.“ „Na, vadinasi, esate debesyje“. Žmonės yra debesyse ir to nežino. Debesis pirmą kartą suteikia galimybę prieiti prie reikiamų duomenų bet kurioje vietoje, per bet kokį įrenginį“, – sakė M. Kogeleris.

Trečias svarbus dalykas – daiktų internetas. Pirmą kartą istorijoje visi skirtingi pasaulio įrenginiai pradeda vienas su kitu kalbėtis, pradeda dalintis informacija. Svarbiausia – panaudoti tą informaciją siekiant atlikti naudingus darbus. „Žinote, šunys laksto nuo medžio prie medžio ir ant kiekvieno nusišlapina po kelis lašiukus. Jie taip žymi savo teritoriją. Dabar yra darbo pabaigos laikas [pokalbis vyko apie 16:30 – red.], tad savo teritoriją skaitmeniniu būdu tikriausiai pažymėjote kokius 200 kartų. Kiekvieną kartą, kai pažiūrite į telefoną, jis žino kur esate. Kai atsiskaitote mokėjimo kortele, kai naudojatės GPS navigacija, kai perskaitote savo elektroninį paštą. Vidutinis asmuo vakarų pasaulyje per parą palieka apie 300 savo pėdsakų“, pasakojo „Microsoft“ atstovas.

Žinoma, patys savaime tie palikti pėdsakai jokios naudos neteikia. „Bet kai pradedate juos jungti, tarkime, jūsų automobilis supranta, kad degalų bakas beveik ištuštėjo, todėl susisiekia su jūsų „Cortana“ telefone, o „Cortana“ žino, kur yra artimiausia degalinė. Ir ji žino, kad visai netoli yra ir kita degalinė, kur degalams gausite 5 centų nuolaida, tad nukreipia jus į ten“, – daiktų interneto ir didžiųjų duomenų naudą nusakė pašnekovas. Pasak jo, didieji duomenys patys savaime yra beverčiai. Viskas internete yra didieji duomenys. Svarbu tai, ką su tais duomenimis nuveiksite.

Svarbu ne turėti, o tinkamai naudoti

„Inovacijų greitis ir inovacijų kaina keičiasi taip smarkiai... prieš penkerius metus išmaniojo telefono be 500 buvo neįmanoma rasti. Dabar – kad ir už 10 dolerių. Vienkartiniai telefonai – net ir po dolerį. Taigi, technologijų kaina mažėja labai sparčiai. Kas reiškia du dalykus:

Pirma – konkurencinis pranašumas dėl to, kad esi turtingas ir dėl to gali įsigyti ir taikyti technologijas, dingsta. Nes dabar kiekvienas tą gali, nepriklausomai nuo turtingumo. Vadinasi, svarbu ne technologijas turėti, o efektyviai jas išnaudoti.

Antra – technologijos suteiks galimybę atlikti tokius veiksmus, kokie anksčiau nebuvo įmanomi. Debesų kompiuterija suteikia galimybę įmonėms turėti milžinišką skaičiuojamąją galią. Tai gali visiškai pakeisti įmonės veiklos modelį. Ir jeigu tą skaičiuojamąją galią naudoji 10 minučių, tai už 10 minučių ir moki. Naudoji dieną – moki už dieną. Nereikia statytis didelio nuosavo duomenų centro“, – dabartimi ir ateitimi džiaugėsi M. Kogeleris.

Upės tėkmės nesustabdysi

Aukšto lygio vadovo teigimu, nauji dėl technologinių galimybių atsirandantys verslai skatins keistis ir senuosius – tokia jau ta konkurencija. „Pagalvokite kad ir apie „Uber“. Turite „Uber“ Lietuvoje. Prieš savaitę buvau Bulgarijoje, kur jie taip pat turėjo „Uber“, bet tą paslaugą uždraudė vyriausybė. Visada renkuosi „Uber“ dėl to, kad jie veža pigiau už taksi, jų automobiliai švarūs, jų vairuotojai šypsosi ir jie atvažiuoja laiku. O standartiniai taksi nuolat vėluoja, automobiliai prišnerkšti, vairuotojai susiraukę ir dar lupa brangiau“, – sakė pašnekovas.

„Tad ką daryti, kai į tavo šalį ateina „Uber“ ir pradeda kenkti tavo senamadiškam taksi verslui? Gali pradėti su jais kovoti – ir taip nutiko Bulgarijoje, kur „Uber“ veiklą blokuoja valdžia. Arba gali pradėti galvoti apie savo veiklos modelio tobulinimą. Prisėsk ir pagalvok, kodėl žmonės renkasi „Uber“? Gal reikia keisti savo veiklą taip, kad žmonės rinktųsi mūsų taksi? Būtent taip jie pasielgė Dubajuje. „Uber“ atvyko į Dubajų. Vietiniai taksistai tam priešinosi, bet ilgainiui nusprendė keisti savo verslo modelį, naujuose automobiliuose pasiūlyti naujų paslaugų, – pasakojo M. Kogeleris, pridūręs, kad pasaulyje tokių pavyzdžių yra dešimtys. Na, kad ir „AirBnB“ – didžiausias viešbučių tinklas pasaulyje, neturintis nė vieno kambario. Arba „Skype“ – didžiausias pasaulyje ryšio operatorius, neturintis bazinių ryšio stočių.

Lietuva – beveik rojus

„Aukštai. Labai aukštai“, – sakė M. Kogeleris, paklaustas, kokioje pozicijoje mato Lietuvą pagal technologinį išsivystymą. „Manau, iš 15 valstybių, už kurias esu atsakingas, Lietuva yra 2 ar 3 pozicijoje. Tiesa, Estija dar aukščiau. Labai pamėgote debesines paslaugas“, – sakė pašnekovas.

„Pastarąjį kartą, kai buvau Latvijoje, jie man gyrėsi, kad Latvijoje internetas yra ketvirtas pagal spartą pasaulyje. Susitikime su jų ministru pirmininku sakiau: tai tikrai šaunu ir man labai patinka, kad turite tokį interneto greitkelį. Bet problema yra tai, kad pamiršote apie automobilius. Nieko su tais automobiliais nedarote. O Lietuvoje daroma labai daug kas. Šiandien turėjau du susitikimus su klientais. Stambiausiais klientais šioje šalyje. Ir jie kupini idėjų nuveikti įvairius dalykus su debesimis, kaip augti, kaip plėstis. Tad debesų technologijų įsisavinimas šioje šalyje yra labai aukštas, – tvirtino M.Kogeleris, gyręs ir stiprią išmaniųjų telefonų skvarbą mūsų šalyje, ir viešojo sektoriaus pažangą.

„Technologijų požiūriu labai greitai žengia ir viešasis sektorius. Manau, kad taip yra dėl to, kad esate santykinai jauna valstybė. Kaip demokratinė valstybė pradėjote gyventi be didelio praeities paveldo, pradėjote praktiškai nuo tuščios vietos. Tai suteikia pranašumą norint vystytis sparčiai, – sakė jis.

Mokosi iš savo klaidų ir moko kitus

Mobiliųjų įrenginių srityje „Microsoft“ paskutiniaisiais metais girtis nelabai turi kuo. Tai nurašo milžinišką „Surface“ kompiuterių kiekį, tai visas „Nokia“ mobiliųjų įrenginių padalinys (pirktas už 8 mlrd. JAV dolerių!) nurašomas į nuostolį... Bet tai M. Kogeleris vadina pamokomis, nors ir labai brangiomis.

„Bet pažvelkime ir į šviesiąją pusę. Tai, ką sukursime, manau, jus nustebins. Šiuo metu pasaulyje turime 400 mln. „Windows 10“ naudotojų. Tai yra populiariausia operacinė sistema pasaulyje. Geriausias dalykas, kalbant apie šią sistemą, yra tai, kad jos branduolys yra tas pats, kaip ir „Xbox“, ir „Windows Phone“ operacinėje sistemoje. Tai iš esmės reiškia, kad programėlių kūrėjams labai lengva vienos sistemos programėles pritaikyti kitoms sistemoms. Aišku, tai nėra tiesiog nukopijavimas – reikia atlikti šiek tiek konfigūravimo veiksmų – bet tai tikrai yra pakankamai lengva. O pažiūrėkite į „Android“ – dabar pasaulyje yra 65 tūkst. šios sistemos versijų. Kiekvienas telefonų gamintojas turi savo požiūrį į šią sistemą.

Pažvelkime į „Surface“, „Surface Book“, „Surface Pro“. Jeigu mestume daugybę pinigų ir eitume į visas rinkas, galėtume tapti pasauliniais įrenginių rinkos lyderiais. Bet to nenorime. „Microsoft“ yra partnerystėmis grįsta bendrovė. Rūpinamės savo partneriais. Su jais vystome verslą. Tai gali būti techninės įrangos partneriai, paslaugų partneriai ir panašiai.

Kodėl apskritai pagaminome „Surface“ kompiuterius? Todėl, kad pačioje „Windows 10“ pradžioje mūsų techninės įrangos partneriai nespėjo prisivyti ir parodyti, kas įmanoma su „Windows 10“. Tada sakėme: nagi, ponai iš HP, kodėl gi jums nepagaminus „Surface Book“ ar kažko panašaus, nes su „Windows 10“ tai yra įmanoma. O jie numykė, kad jiems tai lyg ir neįdomu. Tad nusprendėme patys pagaminti etaloną, parodyti pasauliui, kas su jais įmanoma su mūsų technine įranga. Padėjo. Dabar naudoju HP pagamintą „Surface“ kloną, kuris yra geresnis. Geriau suręstas, geresni techniniai parametrai, geresnis dizainas. „Lenovo“ daro tą patį. Nenorime savo gaminiais sugadinti partnerysčių. Norime parodyti partneriams kas yra įmanoma“, – apie pamokas partneriams pasakojo M. Kogeleris.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...