captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: žmonija itin sparčiai naikina laukinius gyvūnus

Nepasotinamas žmonijos apetitas ir intensyvi ūkinė veikla nuo 1970 metų išnaikino beveik tris penktadalius visų stuburinių gyvūnų – žuvų, paukščių, varliagyvių, roplių ir žinduolių, sakoma ketvirtadienį paskelbtose niūriose tyrimo išvadose.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jeigu išliks dabartinės tendencijos, laukinių gyvūnų išteklių pasaulyje, palyginus su padėtimi 1970-aisiais, iki 2020 metų gali sumažėti dviem trečdaliais, kiekvienais metais – po 2 proc., sakoma Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Londono zoologijos draugijos kas dveji metai rengiamoje ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (Living Planet).

Ne paslaptis, kodėl taip atsitiko: mūsų nuolat gausėjanti rūšis, kuri nuo 1960-ųjų daugiau nei padvigubėjo ir kurią dabar sudaro 7,4 mlrd. žmonių, paprasčiausiai suvalgo, išstumia ir išnuodija kitus planetos gyventojus.

Tokios išvados yra pagrįstos visame pasaulyje vykdytais ilgalaikiais daugiau kaip 14 tūkst. skirtingų populiacijų stebėjimais, susijusiais su maždaug 3,7 tūkst. stuburinių rūšių.

Mokslininkai stebėjo, kaip keitėsi tų populiacijų dydis, o ne vertino, kiek rūšių susiduria su išnykimo grėsme.

Tačiau ir šiame fronte naujienos nėra geros: ekspertai dabar sutinka, kad Žemėje prasidėjo šeštas per pastarąją pusę milijardo metų „masinis rūšių nykimas“, kai rūšių nykimo sparta būna bent tūkstantį kartų didesnė negu įprasta.

„Laukiniai gyvūnai nyksta... precedento neturinčiu tempu“, – sakė „WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini.

Ir mes neturėtume manyti, kad žmonija gali apsieiti be kitų gyvybės formų.

„Bioįvairovė formuoja pamatą sveikiems miškams, upėms ir vandenynams. Išimk rūšis – ir šios ekosistemos žlugs drauge su švaraus oro, vandens, maisto ir klimato paslaugomis, kurias jos mums teikia“, – sakė jis.

Vis dėlto besiformuojantis vyriausybių, verslo pasaulio ir visuomenės supratimas, kad sveika aplinka yra ne prabanga, o „būsimos žmonijos plėtros pamatas“, teikia peno optimizmui, sako M. Lambertini.

„Tai tikrai revoliucinga“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį į pasaulinį klimato kaitos paktą, kuris turi įsigalioti kitą savaitę, ir naujai paskelbtus Jungtinių Tautų remiamus „Darnaus vystymosi tikslus“ laikotarpiui iki 2030 metų.

„Mums pavyko pateikti stiprių argumentų dėl klimato, – sakė M. Lambertini. – Dabar turime pateikti tokių pat stiprių argumentų dėl gamtinių sistemų apsaugos.“

Tačiau šią idėją prastumti tikriausiai bus sunku.

Pasaulinis atšilimas daro gana aiškų poveikį ir kelia grėsmę dešimtims milijonų žmonių, bet netgi iš šioje srityje visuotiniam susitarimui pasiekti prireikė beveik 30-ies metų.

Kalbant apie bioįvairovę ir ekosistemas, neigiamas poveikis yra „ne toks tiesioginis ir mažiau apčiuopiamas pasauliniu mastu“, sakė M. Lambertini.

„Žadintuvo skambutis“

Penki pagrindiniai laukinės gyvybės nykimo veiksniai – eilės tvarka pagal svarbą – yra buveinių nykimas, pernelyg didelis naudojimas, tarša, invazinės rūšys ir ligos, nurodoma ataskaitoje.

Be to, ateinančiais dešimtmečiais didele grėsme tikriausiai taps klimato kaita, o kai kurių gyvūnų jau dabar mažėja dėl didėjančios temperatūros ir besikeičiančių orų sistemų.

„Tai turėtų būti žadintuvo skambutis imtis nuoseklių pastangų skatinti šių populiacijų atsigavimą“, – sakė Londono zoologijos draugijos mokslo direktorius Kenas Norrisas.

Gėlųjų vandenų ekosistemų, tokių kaip ežerai, upės ir šlapynės, padėtis prasčiausia. 1970–2012 metais jose vidutinis 881 stebėtos rūšies populiacijų dydis sumažėjo 81 procentu.

Gėli vandenys dengia mažiau nei 1 proc. Žemės paviršiaus, bet jie yra beveik 10 proc. visų žinomų planetos rūšių buveinės.

Jūrų ir sausumos stuburiniai nukentėjo maždaug tiek pat: minėtu periodu jų populiacijos sumažėjo atitinkamai 36 ir 38 proc., bet dėl skirtingų priežasčių.

Pramoninė žvejyba jūrose išnaikino 40 proc. gyvybės ir dabar devyniuose iš dešimties pasaulio žūklės rajonų žuvų yra išgaudyta per daug arba jos išgaudytos visiškai.

Labai didelę reikšmę taip pat turi tarša ir klimato kaita, ypač pakrančių rajonuose.

Sausumoje didelę grėsmę kelia besiplečiančios žemės ūkio naudmenos ir miestai. Didelį poveikį taip pat daro intensyvus medžiojimas dėl maisto ir komercinių tikslų, ypač retųjų rūšių gyvūnų.

Didžioji dalis Žemės paviršiaus jau yra pertvarkyta žmonių rankų.

„Galvojome, kad ekosistemos planetoje yra begalinės, tarsi galėtume imti išteklius amžinai, be jokių apribojimų“, – akė M. Lambertini.

„Dabar mokslas mums labai aiškiai sako, kad taip nėra“, – pažymėjo jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...