captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gigantiškųjų kalmarų paslaptis: visi jie – genetiškai iš esmės identiški

Genetinius tyrimus atlikę mokslininkai pareiškė, kad nepaisant labai skirtingų išvaizdų, viso pasaulio gigantiškieji kalmarai genetiniu požiūriu yra „iš esmės identiški“, rašo BBC.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Genetinius tyrimus atlikę mokslininkai pareiškė, kad nepaisant labai skirtingų išvaizdų, viso pasaulio gigantiškieji kalmarai genetiniu požiūriu yra „iš esmės identiški“, rašo BBC.

Milžiniški galvakojai gyvena vandenynų gelmėse ir mokslininkų yra menkai ištyrinėti, nes žmonėms paprastai tenka susidurti tik su nebegyvais sutvėrimais.

Tarptautinė mokslininkų komanda bendromis pajėgomis ištyrinėjo tuos retus gigantiškųjų kalmarų DNR mėginius, kuriuos pavyko surinkti, ir atskleidė gana įdomias šeimynines paslaptis.

Paaiškėjo, kad visame pasaulyje tėra tik viena gigantiškųjų kalmarų rūšis, neturinti populiacijos struktūros.

Tyrimo rezultatus publikavo leidinys „Proceedings of the Royal Society B“.

Gigantiškieji kalmarai jaudino žmonių fantaziją dar iki 1857 metų, kuomet šiuos gyvius pirmą kartą formaliai aprašė danų biologas Japetusas Steenstrupas.

Giliavandenio kalmaro gyvenimo būdas iš esmės yra paslaptis, nors gyvių liekanų buvo rasta visame pasaulyje, išskyrus Arkties ir Antarktidos vandenis.

Stulbinančios senovės pasakos – apie laivus naikinantį Krakeną – pasakoja, jog milžiniškas kalmaras gali būti net 50 metrų ilgio, bet mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad teisingiau būtų tikėtis, kad gigantiškieji kalmarai auga iki 18 metrų ilgio.

Ilgą laiką netilo ginčai dėl to, kiek gigantiškųjų kalmarų rūšių gali būti pasaulyje – vertinant morfologinius skirtumus ir gaišenų radimo vietas, mokslininkai sugebėjo atskirti net iki 8 skirtingų kalmarų rūšių.

„Įprastinis [gigantiškasis] kalmaras yra ilgas, plonas gyvis: jo kūnas yra ilgas, siauras, o čiuptuvai taip pat ilgi ir ploni. Tačiau, pavyzdžiui, ties Japonijos krantais jie yra kur kas trumpesni ir kresnesni. Jų čiuptuvai gerokai storesni ir trumpesni“, - sakė Danijos Gamtos istorijos muziejuje dirbantis profesorius M. Thomas P. Gilbertas.

Norėdamas išsiaiškinti, kiek panašūs yra iš pažiūros skirtingi kalmarai, prof. T. Gilbertas bendradarbiavo su kolegomis iš Kopenhagos universiteto (Danija) ir su mokslininkais iš Australijos, Japonijos, Prancūzijos, Airijos bei Portugalijos.

Mokslininkai iš skirtingų šaltinių (ant kranto išmestų gaišenų, banginių skrandžiuose rastų liekanų ir atsitiktinių žvejų laimikių) paėmė 43 audinių mėginius. Vėliau iš šių mėginių buvo nustatytos galvakojų DNR sekos.

Labai keisti rezultatai

Mokslininkus apstulbino keistas rezultatas -visi kalmarai priklauso vienai rūšiai. Genetinė įvairovė taip pat buvo labai menka, o tai reiškia, kad nepaisant paplitimo visuose planetos vandenyse ir labai skirtingų išvaizdų, kalmarai genetiniu požiūriu yra labai panašūs.

„Paprastai tarp gyvūnų būna bent lokaliai stebimų genetinių skirtumų. Sutvėrimai, gyvenantis vienoje vietoje, bėgant laikui tampa skirtingais nuo sutvėrimų iš kitų vietų, tačiau gigantiškieji kalmarai yra praktiškai identiški visame pasaulyje“, - sakė prof. T. Gilbertas.

Prof. T. Gilberto teigimu, rezultatai yra „labai keisti“, tačiau pagal juos galima spręsti, kad ties Floridos ir ties Japonijos krantais aptiktų kalmarų vienodumą lemia migracijos įpročiai.

„Manoma, kad lervos stadijoje kalmarai dreifuoja po visą pasaulį su vandenynų srovėmis, o vėliau, kai pasiekia pakankamą dydį, neria į artimiausią gelmę, todėl neatsiranda jokia populiacijos struktūra. Suaugę kalmarai ir jaunikliai negyvena vienoje vietoje – kiekvieną kartą jaunikliai paskirstomi po pačias įvairiausias vietas visame pasaulyje“, - aiškino mokslininkas.

Sprendžiant iš kalmarų dydžio ir puikaus prisitaikymo prie aplinkos, mokslininkai mano, jog gigantiškųjų kalmarų populiacija turėtų būti nemaža. Dar viena teorija, galinti paaiškinti dėl ko gyvūnai yra genetiškai identiški, yra galimybė, jog neseniai įvyko populiacijos bumas.

T. Gilberto manymu, kalmarų kiekio didėjimą galėjo sukelti arba natūralių plėšrūnų kiekio sumažėjimas, arba kalmarų aukų kiekio padidėjimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...