captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: šunų prijaukinimas tikriausiai įvyko atskirai Europoje ir Azijoje

Naminiai šunys galbūt atsirado atskirai Europoje ir Azijoje, kai žmonės prieš tūkstančius metų prijaukino vietinius vilkus, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje naujoje studijoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šis straipsnis pagrįstas dideliu tarptautiniu tyrimų projektu, kuris galbūt leis išsklaidyti kai kuriuos prieštaravimus dėl „žmogaus geriausių draugų“ kilmės, kuri iki šiol buvo aiškinama dviem pagrindinėmis hipotezėmis.

Pirmoji prielaida teigia, kad žmonės pirmiausiai prijaukino vilkus Europoje prieš daugiau negu 15 tūkst. metų.

Tačiau kiti tyrėjai laikėsi nuomonės, kad prijaukinimas įvyko prieš maždaug 12,5 tūkst. metų Centrinėje Azijoje arba Kinijoje.

Naujoji studija, paskelbta JAV žurnale „Science“, rodo, kad abi prielaidos galbūt yra vienodai teisingos.

„Galbūt priežastį, kodėl nebuvo bendro sutarimo aiškinant, kur buvo prijaukinti šunys, lėmė tai, kad visi buvo šiek tiek teisūs“, – sakė vienas iš šio projekto vadovų, Oksfordo universiteto tyrėjas Gregas Larsonas.

Mokslininkai savo tyrimuose naudojo ankstyvųjų šunų DNR medžiagą ir archeologinius duomenis.

Per šį projektą taip pat buvo pirmąkart nustatyta prieš 4,8 tūkst. metų gyvenusio šuns genų seka. Šis darbas buvo atliktas Švč. Trejybės koledže Dubline.

To šuns kaulų buvo rasta neolito epochos koridoriniame kape Niugreindžo vietovėje Airijoje – megalitiniame statinyje, kuris yra maždaug to paties amžiaus kaip Anglijos Stounhendžas.

Ši grupė taip pat tyrė mitochondrijų DNR, išgautą iš 59 senovinių šunų, gyvenusių prieš maždaug 14 tūkst. metų, liekanų. Tie duomenys buvo palyginti su daugiau negu 2,5 tūkst. šiuolaikinių šunų genetinėmis ypatybėmis.

Mokslininkai daro išvadą, kad šunys tikriausiai buvo atskirai prijaukinti tiek Europoje, tiek Azijoje, o vėliau kryžminosi, žmonėms migruojant per žemyną. Tokiu atveju daugumos šiuolaikinių šunų genomą sudaro jų protėvių Azijoje ir Europoje genų mišinys.

Naujoji hipotezė taip pat iš dalies gali paaiškinti, kodėl mokslininkams buvo sunku interpretuoti ankstesnių genetinių tyrimų rezultatus.

„Naujasis modelis yra provokuojantis ir jaudinantis, – sakė Čikagos universiteto populiacijų genetikos ekspertas Johnas Novembre`as. – Būtina glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų išnarpliota ši paini istorija.“

Dvigubos kilmės teorija galbūt taip pat tinka aiškinant naminių kačių ir kiaulių kilmę, sako Stokholme įsikūrusio Karališkojo technologijų instituto genetikas Peteris Savolainenas.

„Jeigu prijaukinimas įvyko tik vienoje vietoje, tai tikriausiai buvo labai sunku padaryti, – aiškino jis. – Bet jeigu tai nutiko dukart, galbūt tai nėra taip sunku kaip galvojome.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...