captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: Lietuvos jaunimas naujienas daugiausia seka per socialinius tinklus

Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai, o daugiausiai pasikliauja tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute, rodo tyrimas.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai“, – tyrimo duomenis komentuoja politologas Nerijus Maliukevičius.

„Akivaizdžiai šiuolaikinės medijos ir internetas renkamasi kaip prioritetas, ir daugeliu atveju konkrečiai sakoma, kad jų žiniasklaidos šaltinis yra socialiniai tinklai, konkrečiai „Facebook“. Jie prisijungia prie tinklo rytą ir išsijungia dienos pabaigoje, tai yra įdomus fenomenas, nes televizijos prioritetas šitai grupei nėra toks aktualus, jau nešnekant apie spaudą ir radiją“, – per spaudos konferenciją Šiaurės ministrų biure sakė N. Maliukevičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad, palyginti su lietuvių jaunimu, pokalbiuose su tautinių mažumų jaunimu išsiskyrė didesnis nepasitikėjimas žiniasklaidos objektyvumu, palyginti su lietuvių jaunuolių grupėmis.

„Nelietuvių jaunimas taip pat demonstruoja ryškesnį nepasitikėjimą žiniasklaidos objektyvumu, ir tas fenomenas įdomus. Akivaizdu, kad patekdami į tam tikrą ir rusiškos informacijos lauką, jie mato labai skirtingas interpretacijas, ir tada kyla nepasitikėjimo fenomenas“, – pabrėžė politologas.

Pasak jo, nors nepasitikėjimas yra svarbus akstinas kritiškam mąstymui, bet radikalus nepasitikėjimas „toli gražu to nereiškia“. „Mes diskusijose iš radikalaus netikėjimo išgirsdavome stereotipų, šablonų, netgi konspiracinių teorijų atsiradimą“, – sakė N. Maliukevičius.

Kokybiniame Lietuvos jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročių tyrime dalyvavo 18–29 metų lietuvių ir tautinių mažumų jaunimas. Nelietuviai buvo apklausti Vilniuje, Klaipėdoje bei Šalčininkuose, o lietuviai – Vilniuje ir Radviliškyje.

Kaip pabrėžė TNS LT kokybinių tyrimų projektų vadovė Milda Šaltenytė, tai vienas pirmųjų Lietuvoje kokybinių tyrimų, kuriuo siekiama atskleisti jaunimo žiniasklaidos vartotojų įpročius, ir jam nėra taikomi reprezentatyvumo reikalavimai, svarbu – duomenų gilumas, ir jis kartu su kiekybinių tyrimų duomenimis leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą.

Tyrimas buvo atliekamas naudojant grupinių diskusijų duomenų rinkimo metodą: vyko penkios grupinės diskusijos, kiekvienoje dalyvavo po 6–7 tikslingai atrinktus respondentus. „Grupinės diskusijos leidžia gauti gilius duomenis, ir tokie duomenys leidžia analizuoti, kokios motyvacijos, individualūs požiūriai ir patirtys siejasi su medijų vartojimo įpročiais“, – sakė TNS LT atstovė.

„Grupinių diskusijų duomenims nėra taikomi kiekybiniai parametrai, t. y. nėra keliami reprezentatyvumo reikalavimai, vadinasi, nevertinama statistinė paklaida, svarbu kokybinių duomenų gilumas ir interpretacija, visa tai reiškia, kad tyrimo rezultatų negalima generalizuoti, apibendrintai naudoti visai populiacijai“, – pabrėžė M. Šaltenytė.

Tyrimas atliktas sausio–vasario mėnesiais, tyrimą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atliko tyrimų bendrovė TNS LT.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...