captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visą pasaulį apkeliavusių klimatologų prognozė: situacija bus tragiška

„TEDxVilnius“ konferencijoje Vilniuje šeštadienį pranešimą skaitę mokslininkai klimatologai britas Danielis Price`as ir norvegas Erlendas Mosteras Knudsenas išskirtiniame interviu GRYNAS.lt papasakojo apie savo kelionę, prasidėjusią poliariniuose regionuose ir pasibaigusią Paryžiuje. Taip pat jie įvardijo, kokios didžiausios grėsmės kyla dėl klimato kaitos.
Erlendas Mosteras Knudsenas, „Pole to Paris“ nuotr.
Erlendas Mosteras Knudsenas, „Pole to Paris“ nuotr.

E. M. Knudsenas bėgo 2500 km nuo Trumsės Norvegijoje iki Paryžiaus. D. Price`as savo kelionę pradėjo iš kito poliarinio regiono – Antarktidos. Dviračiu jis nuvažiavo 10 tūkstančių km per 19 šalių. Keliaudami jie bendravo su žmonėmis ir stebėjo klimato kaitą įvairiuose regionuose.

– Papasakokite apie savo projektą, kai keliavote nuo poliarinių regionų iki Paryžiaus?

E. M. Knudsenas: Mes abu studijavome klimatologiją apie 10 metų. Labai gerai žinome klimato kaitos pasekmes, todėl nusprendėme, kad visuomenei reikia apie tai pranešti. Todėl mūsų projekto idėja buvo parodyti tai kitokiu būdu: iš dviejų poliarinių regionų važiuoti dviračiais ir bėgti iki Paryžiaus bei stebėti klimato kaitą. Mūsų tikslas buvo bendrauti su žmonėmis visos kelionės metu ir perduoti žinutę kitokia kalba – kalba, kurią suprastų žmonės.

D. Price`as: Taip, svarbu yra, kad žmonės suprastų signalus, kuriuos jie gauna iš mokslo. Tačiau mokslas yra ganėtinai abstraktus, galbūt todėl visuomenė nereaguoja į pranešimą. Dėl to sugalvojome naują būdą, kaip pritraukti dėmesį.

– Kokios yra pagrindinės grėsmės pasauliui, kylančios dėl klimato kaitos?

E. M. Knudsenas: Daugybė. Iš esmės mes griauname vietą, kurioje gyvename. Žmonės dažnai viską vertina pinigais. Todėl šiuo požiūriu klimato kaita taip pat kainuoja labai labai daug. Ji tiesiog visiškai pakeičia mūsų visuomenes.

– Kaip klimato kaita paveikė poliarinius regionus?

D. Price`as: Poliariniai regionai yra labai jautrūs pokyčiams, šiuo metu – ypač Arktis. Jie yra padengti sniegu ir yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams, nuo kurių viskas pradeda tirpti. Tačiau visas pasaulis yra sujungtas, nėra atskirų pasaulio dalių. Kai jūs minėjote pagrindines grėsmes, kurias kelia klimato kaita, jūros lygis grėsmingai kyla ir tai priklauso nuo procesų poliariniuose regionuose.

Taigi pagrindinis nerimas yra dėl to, kaip greitai jūros lygis kils, juk nemaža dalis populiacijos yra pakrantėse. Kalbame apie šimtus milijonų žmonių, kurie turėtų persikraustyti. Tai būtų tragiška situacija. Dabartinė situacija, kuri yra Europoje, kai iš Sirijos plaukia 3–4 milijonų pabėgėlių, yra visiškas nulis, palyginti su tuo, kas gali būti. Tai gali sukelti chaosą Europoje.

– Taigi pasikeitimai poliariniuose regionuose gali paveikti ir Europą?

D. Price`as: Taip, žinoma. Tai gali paveikti kiekvieną šalį pasaulyje. Daugumą pasaulio vietų tai veikia neigiamai.

E. M. Knudsenas: Europa, be jokios abejonės, yra paveikta klimato kaitos. Mes kalbame ne tik apie jūros lygio kilimą, čia atsiranda vis daugiau ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, vis didėjantys potvyniai, kurie buvo Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje. Tačiau kitose šalyse, kur įprastai yra daug lietaus, atsiranda mažiau kritulių, sausas oras, susiformuoja sausros. Kai kalbame apie šiuos pokyčius, žmonėms atrodo, kad tai bus kažkada labai negreitai, bet tiesa yra ta, kad jie jau įvyko.

– Kai kalbame apie klimato kaitą poliariniuose regionuose, dažnai žmonės jaudinasi dėl pingvinų. Ar juos veikia klimato kaita?

D. Price`as: Kai kalbame apie pingvinus, kalbame tik apie Antarktidą. Pakankamai sunku pasakyti. Žmonės sako, kad pingvinai yra bėdoje ir tame regione tai yra tiesa. Rūšims sunku prisitaikyti prie ten esančių aplinkos pasikeitimų. Manau, kad baltieji lokiai yra geresnis pavyzdys gyvūnų, kurie susiduria su dideliais sunkumais. Bet visos rūšys planetoje turi prisitaikyti labai greitai ir, jeigu jos negali to padaryti, jos išnyksta.

– Ką turėtumėm daryti, kad sumažintume klimato kaitą?

D. Price`as: Sumažinti emisijas, tai turėtų būti globalus prioritetas. Tai turėtų būti susitarimas politiniu lygmeniu. Reikia, kad žmonės suprastų problemos svarbą ir spaustų savo lyderius sumažinti emisijas.

E. M. Knudsenas: Niekas neveiks tol, kol nesumažinsime emisijų. Galime svarstyti kitas priemones, bet jos bus beprasmiškos.

– Kokių priemonių gali imtis kiekvienas žmogus atskirai, kad sumažintų klimato kaitą?

E. M. Knudsenas: Daug ką galime padaryti. Pirmiausiai yra svarbu, kad žmonės suprastų ir kalbėtų apie šią problemą. Taip pat kiekvienas žmogus gali pasirinkti aplinkai labiau draugišką transportą: dviratį arba viešąjį transportą. Taip pat galime daryti daug dalykų, kas gerai ne tik klimato kaitos mažinimui, bet ir sveikatai, pavyzdžiui, galime daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, valgyti daugiau daržovių, o ne mėsos.

– Ar manote, kad pasaulis ir visos šalys apskritai gali sustabdyti klimato kaitą?

D. Price`as: Taip, tai tikrai įmanoma. Didelės kompanijos, kurios užsiima verslu, tikrai gali sulėtinti klimato kaitą ir tai pasijaustų. Manau, kad tai turėtų būti kombinacija: kompanijų, kurios bando sulėtinti procesus, bet taip pat ir žmogiškasis komponentas. Žmonės keičiasi tik tuomet, kai sulaukia tiesioginės grėsmės, alsuojančios į veidą, bet tuomet jau gali būti per vėlu. Mes bandome tai komunikuoti, kad turime sustabdyti klimato kaitą, kol dar ne per vėlu. Žmonės turi suprasti, kad jau dabar yra ekstremali situacija.

E. M. Knudsenas: Bet taip pat savo komunikacijoje mes stengiamės žiūrėti ir į teigiamas reiškinio dalis. Viena iš tokių yra atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimas. Mes būsime visuomenė, kurioje bus švaresnis oras, atsinaujinantys energijos šaltiniai, mes būsime sveikesni – daug naudos suteikia tvarios ir žalesnės visuomenės kūrimas.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...