captcha

Jūsų klausimas priimtas

5 patarimai, kurie jums padės nufilmuoti šedevrą

Apšvietimas, kameros judėjimas, skirtingų milimetrų kino juostos – kažkada tai buvo pagrindiniai iššūkiai kinematografams, norintiems užkariauti žiūrovų širdis. Tačiau šiandien rinka ir sparčiai kintančios technologijos kelia naujus reikalavimus vaizdo turinio gamintojams. Atėjus laikams, kai šiuolaikinis skaitmeninių vaizdų apdorojimas leidžia net kardinaliai pakeisti originalų vaizdą, kūrėjai turi prisitaikyti prie permainų arba susitaikyti su skaudžia tiesa: jų niekas nežiūrės. 
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jau daugiau nei 7 metus rinkoje veikiančios ir profesionalų vaizdo turinį kuriančios įmonės „Wide Wings“ kūrybos vadovas Raimondas Kavaliauskas sutiko papasakoti apie 5 dalykus, be kurių šiandien naivu tikėtis sukurti gerą ir patrauklų vaizdo įrašą.

1. Bepiločiai orlaiviai arba dronai

Dronai buvo sukurti tam, kad būtų naudojami kariniais tikslais, tačiau po kiek laiko jų paskirties ribos prasiplėtė. O vos prieš 2-3 metus, dronams atpigus, juos imta masiškai naudoti ir vaizdo kūrime.

„Pagrindinė dronų išpopuliarėjimo priežastis yra tai, kad su šia technologija galima padaryti nematytą kadrą, t.y. pamatyti, sakykim, biurų pastatą iš paukščio skrydžio. Būtent nematytas kadras ir traukia žiūrovą. Anksčiau tokį kadrą išgauti buvo galima tik turint labai didelius išteklius, t.y. skrendant su sraigtasparniu. Tačiau net ir tuo atveju būtini papildomi stabilizatoriai, kurie gali nestabilų kadrą paversti kokybišku. Todėl galiausiai dronai tapo populiariu įrankiu išgaunant šį nematytą kadrą“, – teigia R. Kavaliauskas.

Pasak R. Kavaliausko, ilgainiui šios technologijos naudojimas nuslūgs, bet šiuo metu dronai – savotiška mados tendencija. Ateityje dronai liks tik dar viena priemone vaizdui, t.y. nematytam kadrui perteikti, o kol kas jie – vis dar praeivių akį traukianti technikos naujovė.

2. Filmavimas/fotografavimas laiko intervalais (angl. timelapse)

R. Kavaliauskas pastebi, kad filmuojant vaizdo įrašus, šiandien dažnai pasikliaujama filmavimo/fotografavimo laiko intervalais technika. Šios technikos trukmė gali būti valanda, diena, savaitė, mėnuo ar net metai.

„Su šia technika galima perteikti mastą. Kurį laiką filmavimo/fotografavimo laiko intervalais technika buvo primiršta, tačiau dabar ir vėl „grįžta į madą“. Kodėl? Todėl, kad tai taip pat yra nematytas kadras. Pavyzdžiui, jei stovėsi gatvėje ir žiūrėsi, kaip juda žmonės, tai sunkiai pamatysi mastą, tačiau su šia technika galima jį perteikti, nes ilgesnė trukmė tarsi suspaudžiama į mažesnę“, – aiškina R. Kavaliauskas.

Taip pat kūrybos vadovas pabrėžia, kad ši technika itin mėgstama versle: ja dažnai naudojasi gamybinės įmonės, kurios nori parodyti, kaip veikia gamykla, kokie yra verslo procesai, kaip „gimsta“ produktas. Anot R. Kavaliausko, kartais net patys darbuotojai staiga suvokdami mastą nustemba.

3. Sulėtintas kadras (angl. slow motion)

„Sulėtinto kadro technika yra dar vienas dalykas, kurį šiandien galima daug kur pastebėti: reklamose, įmonių reprezentaciniuose filmukuose. Sulėtintas kadras naudojamas, kai norima pabrėžti tam tikrą dalyką, emociją, jausmą. Pavyzdžiui, meilės akimirka – pats lūpų susilietimas. Šia technika galima perteikti tai, kaip sustoja laikas“, – sako R. Kavaliauskas.

Pasak kūrėjo, net filmuojant vaizdo įrašus gamybinėms įmonėms galima pasitelkti sulėtinto kadro techniką. Pavyzdžiui, kokiame nors gamybos proceso etape: gamybinė įranga paprastai veikia greitai ir negalima visko pamatyti, o sulėtintas kadras leidžia įsižiūrėti, kaip tiksliai ar preciziškai atliekamas konkretus veiksmas.

Kalbant apie technologijų vystymąsi, R. Kavaliauskas pastebi, kad 2008-ais metais paprasta vaizdo kamera galėjo užfiksuoti 50 kadrų per sekundę, o šiandien jau paprastas fotoaparatas gali užfiksuoti 240 ar 480 kadrų per sekundę.

Kita vertus, jau dabar egzistuoja vaizdo kameros, kurios gali užfiksuoti nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. kadrų per sekundę.

4. 360 laipsnių vaizdo įrašas (angl. 360 video)

Praėjusiais metais vaizdo turinio platforma „YouTube“ ir populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ įsidiegė 360 laipsnių vaizdo įrašų palaikymą. Todėl šiandien tokius įrašus galima įkelti tiesiai į „YouTube“ ar „Facebook“, užuot naudojus specialias 360 laipsnių įrašų talpinimo interneto svetaines.

R. Kavaliauskas išskiria, kad tokio tipo įrašai – tiek patrauklūs žiūrovams, tiek naudingi pačioms įmonėms.

„360 laipsnių vaizdo įrašas žiūrovui suteikia sferinį vaizdą. Jei įprastai vaizdo įraše matome tik tam tikrą vaizdo dalį, pavyzdžiui, vieną sieną, 360 laipsnių vaizdo įraše galime matyti viską, kas supa kamerą. Pats žiūrovas, perkeltine prasme, ir yra kamera, t.y. jis pats pasirenka, kur nori žiūrėti – į žemę, aukščiau, kas vyksta už jo nugaros ir pan.“, – teigia R. Kavaliauskas.

Anot vaizdo turinio kūrėjo, tokius įrašus lengva pritaikyti praktiškai: „360 laipsnių vaizdo įrašai gali būti naudojami gamybinėse įmonėse tam, kad investuotojai patys pamatytų, kaip atrodo gamykla iš vidaus ar pan. Šiuo atveju suteikiama daugiau kontrolės pačiam žiūrovui – jis iš pasyvaus tampa aktyviu“.

Kita vertus, R. Kavaliauskas nemano, kad ši technologija bus itin plačiai naudojama, bet siekiant išskirtinio efekto, tai neišvengiamai bus ir jau yra svarbus įrankis vaizdo įrašų kūrėjų užantyje.

5. Svarbiausias dalykas – kūrėjas ir istorija

Kad ir kokį įrankių arsenalą turėtų kūrėjas, jo darbas – pasiekti savo auditoriją ir perduoti tam tikrą žinutę. Pasitelkdamas visus turimus įrankius, jis turi sukurti vaizdo įrašą, kuris ištransliuoja žinutę. R. Kavaliausko teigimu, tai ir yra sunkiausia užduotis.

„Kad ir apie kokias technologijas, technikas ar kitus dalykus bekalbėtume, svarbiausias dalykas slypi ne tame. Pats svarbiausias dalykas kuriant kokybišką vaizdo įrašą yra paties kūrėjo išmonė. Vaizdo įrašą galima nufilmuoti ir su paprastu telefonu, bet jeigu istorija yra įdomi – žiūrovui tai patiks. Svarbiausia, kad vaizdo įrašas perduotų žiūrovui žinutę arba pakeistų žiūrovo mąstymą“, – pastebi R. Kavaliauskas .

Profesionalus vaizdo turinio kūrėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiška, gera istorija ir dramatiškas vaizdo įrašo turinys vienodai veikia tiek kuriant meninį filmą, tiek ir reklaminius klipus ar net gamyklos procesų pristatymą.

„Turint gerą scenarijų, režisieriaus darbas yra jį išpildyti vaizdais. Kiekvieną draminį elementą reikia išreikšti vaizdu. Jeigu mes sakome, kad norime pakelti žmogaus dvasią, turime parodyti, kaip stipriai žmogus buvo suvaržytas anksčiau. Turime užaštrinti problemą. Režisieriaus darbas yra naudoti kuo mažiau žodžių, o viską perteikti vaizdais, nes vaizdai turi įtaigesnį poveikį nei žodžiai: vietoje to, kad pasakytume, jog esame inovatyvūs, galime parodyti, kaip gamybiniai robotai gamina produktą. Tampa ir aiškiau, ir įtaigiau. Bet tam, kad tai pavyktų, scenaristas ir režisierius turi dirbti išvien“, – pataria R. Kavaliauskas.

Paklaustas, ar vis atsinaujinančios vaizdo kūrimo technologijos kada nors pakeis žmogų, „Wide Wings“ kūrybos vadovas R. Kavaliauskas apibendrina: „Kompiuteris ir kameros nieko pačios vienos sukurti negali, nes tai tėra kaltas ir plaktukas. Kitaip sakant jei nebus skulptoriaus – nebus ir skulptūros“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...