captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagamintas paskutinis „Laiko mašina“ vadinamo teleskopo elementas

Daugiau nei 10 metų gaminamas kosminis superteleskopas jau turi visas detales ir netrukus keliaus ten, iš kur niekada nebesugrįš.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Jameso Webbo kosminis teleskopas (James Webb Space Telescope, JWST) vadinamas „laiko mašina“ – mokslininkai tikisi, kad jis gebės pažvelgti į tokią žilą Visatos praeitį menančius kampelius, jog jo sukaupti duomenys padės atskleisti giliausias visatos paslaptis.

Į kosmosą Webbo teleskopas bus iškeltas 2018-aisiais. Tai bus didžiausias ir galingiausias teleskopas astronomijos istorijoje, sugebėsiantis įžvelgti objektus, susiformavusius po Didžiojo sprogimo praėjus vos 200 mln. metų.

ketvirtadienį NASA inžinieriai įstatė paskutinę reflektoriaus veidrodinę detalę – simbolinis kruopštaus ir skrupulingo darbo vainikavimas.

„Inžinieriai šiuos tobulus, beveik idealius veidrodžius nenuilsdami gamino ir ruošė daugiau nei 10 metų, – sakė NASA atstovas Johnas Grunsfeldas. – Tuose tobuluose veidrodžiuose atsispindės šviesos dulkelės, atkeliavusios iš planetų atmosferų, žvaigždžių formavimosi regionų ir atokiausių visatos pakraščių, kuriuose išsibarstę pirmieji visatos objektai – visa tai iki šiol buvo nematoma. Pagamintas paskutinis veidrodžio „koris“ – žengiame į paskutinį teleskopo gamybos etapą.“

Specialia robotizuota ranka mokslininkai skrupulingai visus Webbo teleskopo pirminius veidrodžių segmentus į teleskopo rėmą. Kiekvienas iš šešiakampių veidrodinių teleskopo „korių“ yra 1,3 m skersmens, o sveria apie 40 kg. Nuskraidintas į kosmosą šių veidrodžių aštuonioliktukas tarnaus kaip vienas jungtinis veidrodinio teleskopo reflektorius – Jameso Webbo kosminio teleskopo „jungtinio“ veidrodžio skersmuo sieks 6,5 metro.

Tačiau iki teleskopo iškėlimo į kosmosą liko dar nemažai svarbių darbų.

„Veidrodis pagaliau pagamintas, tačiau dabar montuosime kitą optiką ir testuosime teleskopo komponentus, kad įsitikintume, ar teleskopas atlaikys raketinį paleidimą“, – sakė JWST projekto direktorius Billas Ochsas.

Manoma, kad J.Webbo teleskopas bus 100 kartų pranašesnis už savo pirmtaką, legendinį kosminį teleskopą „Hubble“, kuris yra 3 kartus mažesnis už Webbo teleskopą. Webbo teleskopas tyrinės kiekvieną Visatos raidos epochą (taip pat ir pirmąją kosmose atsiradusį švytėjimą), planetinių sistemų formavimąsi ieškant sistemų, kuriose būtų gyvybei tinkamų planetų, taip pat Saulės sistemos evoliuciją.

Didžiausia teleskopo detalė yra teniso aikštės dydžio penkiasluoksnis skydas, mažinantis Saulės kaitrą daugiau nei milijoną kartų. Veidrodiniai „koriai“ kosmose turės preciziškai sutapti – priešingu atveju jo renkami duomenys netiks mokslo tyrimams.

Webbo teleskopas dirbs ekstremaliame kosminiame šaltyje – nuo -208°C iki -243°C. Užpakalinei veidrodinių korių atramai nevalia pajudėti daugiau nei 38 nanometrus (o tai yra maždaug tūkstantoji plauko skersmens dalis).

Nepaisant technologinių pasiekimų, įstatymų leidėjai rūstauja dėl projekto sąmatos pūtimosi: 3,5 mlrd. dolerių turėjęs kainuoti projektas dabar kainuos mažiausiai 8,8 mlrd. dolerių.

Skirtingai nei kosminis teleskopas „Hubble“, kuris skrieja aplink Žemę, JWST į kosmosą iškeliaus amžiams ir įsikurs antrajame Lagranžo taške (L2), už 1,5 mln. km nuo Žemės. Ten teleskopas dirbs gana šaltoje aplinkoje, todėl jo instrumentų neužgoš paties išspinduliuojami infraraudonieji spinduliai (šiluma). Teleskopas suksis aplink Saulę ir keliaus paskui Žemę.

Sunkųjį teleskopą į kosmosą planuojama iškelti raketa „Ariane 5“ – jas kuria Europos kosminė agentūra ESA. Startas numatomas Prancūzijos Gvianoje, 2018-ųjų spalį.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...