captcha

Jūsų klausimas priimtas

Senovinio žemyno fragmentai palaidoti po Indijos vandenynu

Nauja studija rodo, kad senovinio žemyno fragmentai palaidoti po Indijos vandenyno dugnu, praneša BBC.

Nauja studija rodo, kad senovinio žemyno fragmentai palaidoti po Indijos vandenyno dugnu, praneša BBC.

Tyrėjai rado įrodymų sausumos masyvo, kuris egzistavo prieš 2 tūkst. – 85 mln. metų.

Žemės juosta, kurią mokslininkai pavadino Mauricija, galutinai suskilo ir pradingo bangose, kai šiuolaikinis pasaulis pradėjo įgyti formą.       

Maždaug prieš 750 milijonų metų Žemės sausumos masyvai susitelkė į vieną didžiulį žemyną, vadinamą Rodinija.    

Indija kažkada buvo visai šalia Madagaskaro, nors dabar juos skiria tūkstančiai vandenyno kilometrų.

Dabar tyrėjai tiki, kad surado įrodymą žemyno atplaišos – žinomos kaip mikrožemynas – kuris kažkada įsiterpė tarp minėtų dviejų vietovių.   

Mokslininkų komanda padarė tokią išvadą išstudijavusi smilteles iš Mauricijaus salos paplūdimių.

Nors smiltelės yra iš ugnikalnio išsiveržimo, kuris įvyko maždaug prieš 9 milijonus metų, periodo, jos turi mineralų, kurie yra daug senesni.  

„Mes radome cirkono dalelių, kurias išėmėme iš paplūdimio smėlio, ir jos yra tokios, kokios paprastai randamos kontinentinėje plutoje. Jos – labai senos“, – sakė profesorius Trondas Torsvikas iš Oslo universiteto (Norvegija).

Šis cirkonas yra nuo 1,9 tūkst. iki 600 mln. metų senumo, ir tyrėjai padarė išvadą, kad cirkono dalelės yra senovinės žemės liekanos, kurios buvo iškeltos į salos paviršių per ugnikalnio išsiveržimą.    

Prof. T. Torsvikas sako tikįs, kad Mauricijos gabalai galėtų būti rasti maždaug 10 km po Mauricijaus sala ir po Indijos vandenynu.   

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...