captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kąsnelis Visatos“: debesuotos egzoplanetos ir kosmoso kolonijos

Praeitą savaitę pasaulis turbūt jau gyveno šventinėmis nuotaikomis, taigi naujienų ypatingai daug neradau. Visgi yra šio to apie Mėnulį, apie Marsą, apie egzoplanetas ir apie žvaigždžių vardus. Ir net apie Žvaigždžių karus truputį rasite, kaip visada, po kirpsniuku.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„SpaceX“ progresas. Antradienio naktį iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo Floridoje pakiloir nusileido „SpaceX“ raketa „Falcon 9“. Raketa į orbitą iškėlė 11 ryšių palydovų. Tai buvo pirmasis „SpaceX“ bandymas nutupdyti panaudotą raketą sausumoje; metų pradžioje jie du kartus nesėkmingai tą bandė padaryti ant plaukiojančios platformos. Prieš mėnesį tokį pasiekimą įsirašė kompanija „Blue Origin“; tiesa, jos raketa kilo tik iki kosmoso pakraščio, t.y. 100 km aukščio, o „SpaceX“ raketa kilo gerokai aukščiau.

Daugkartinio naudojimo raketos pristatomos kaip alternatyva dabartinėms vienkartinėms ir kaip kosminių skrydžių ateitis. Kita alternatyva – kosminiai lėktuvai; vieną tokį, „Skylon“, gamina britų kompanija „Reaction Engines“. Kuris variantas perspektyvesnis? Pagal šią analizę daugkartinio naudojimo raketos laimi beveik sausai: jos būtų pigesnės ir atsiras per keletą metų, o „Skylon“ reikės daugiau nei dešimtmečio. Iš kitos pusės, „Skylon“ naudojama variklių technologija galėtų rasti pritaikymą komercinėse avialinijose, taigi ši idėja taip pat turi pliusų.

***

NASA biudžetas. JAV Senatas ir Kongresas patvirtino 2016-ųjų metų biudžetą, kuriame NASAi skirta 19,3 milijardo dolerių. Tai yra 1,2 milijardo dolerių didesnė suma, nei šiemet, ir apie 750 milijonų dolerių daugiau, nei siūlė prezidento administracija. Pagal patvirtintą biudžetą, praktiškai visos NASA programos gaus arba tiek pinigų, kiek buvo prašoma, arba dar daugiau. Ypatingai padidintas raketos-nešėjos „Space Launch System“ bei įgulos kapsulės „Orion“ kūrimo finansavimas, taip pat planetų tyrimų programos. Taip pat daug pinigų gauna „kosminių taksi“ programa – NASA finansuojamas „SpaceX“ ir „Boeing“ vykdomas projektas, kuriuo tikimasi jau po poros metų atnaujinti žmonių skrydžius į kosmosą iš JAV teritorijos, nutrūkusius po „Shuttle“ programos pabaigos. Kaip ten bebūtų, galime tik pasidžiaugti.

***

Mėnulio atmosfera. Mėnulis turi labai retą atmosferą, tiksliau sakant – egzosferą. Panaši egzosfera gaubia ir Žemę, bet ji prasideda 500 km aukštyje virš Žemės paviršiaus, tuo tarpu Mėnulyje tik tokia ir yra. Iš kur ji atsiranda? Naujausi natrio ir kalio atomų, kurių šiek tiek yra Mėnulio egzosferoje, atskleidžia, kad jų smarkiai pagausėja po meteorų lietų. Po gruodį vykusio geminidų lietaus kalio padaugėjo net 200 proc., o į pradinį lygį kalio gausa grįžo tik per keletą dienų. Padidėjusi natrio gausa po meteorų lietaus išsilaikydavo dar ilgiau – net keletą mėnesių. Manoma, kad kalio ir natrio yra Mėnulio paviršių dengiančiose dulkėse, o šie atomai išlaisvinami meteoroidų smūgių metu. Taip pat Saulės šviesa gali išlaisvinti kai kuriuos atomus, todėl saulėtos Mėnulio pusės egzosferoje natrio yra šiek tiek daugiau, nei naktinėje.

Turbūt dvi žinomiausios mūsų planetos nuotraukos yra „Mėlynojo akmenėlio“ vaizdas, darytas pakeliui į Mėnulį, ir „Žemės patekėjimo“ nuotrauka, daryta iš Mėnulio. Praeitą savaitę paskelbta Mėnulio apžvalgos zondo („Lunar Reconnaisance Orbiter“) padaryta nuotrauka, apjungianti šias dvi. Joje matomas Žemės diskas, o pirmame plane – Mėnulio kraterių išvagotas horizontas. Nuotrauka daryta dar spalį, kai zondas skrido 134 km aukštyje virš Mėnulio paviršiaus.

***

Marso kopos. Po keleto mėnesių kelionės „Curiosity“ pagaliau pasiekė naują aplinką – aukštų kopų zoną, vadinamą Bagnoldo kopomis, šiaurvakarinėje Sharp kalno papėdės dalyje. Šios kopos yra aktyvios – tai reiškia, kad vėjai nuolat jas performuoja. Jų keteros migruoja maždaug metro per metus greičiu. Anksčiau tokių aukštų kopų Marse dar niekas iš arti netyrinėjo – kiti marsaeigiai apsiribojo mažomis smėlio srovėmis.

Prieš dvejus metus Smalsiukas aptiko metano pagausėjimą aplink save atmosferoje, trukusį porą mėnesių. Vienas galimas pagausėjimo paaiškinimas – gyvybiniai procesai, suaktyvėję vietinį rudenį, kai vėstant orams iš atmosferos susikondensavo skystas vanduo ir atgijo mikrobai. Kitas paaiškinimas – areologiniai procesai, irgi susiję su vandens kondensavimusi, tačiau juose vanduo reikalingas mineralinėms druskoms, turinčioms metano, tirpdyti. Trečias galimas paaiškinimas – Smalsiukas tuo metu buvo zonoje, netoli kurios atsivėrė kažkoks metano šaltinis. Pirmi du paaiškinimai prognozuoja, kad metano pagausėjimai turėtų kartotis kiekvienais Marso metais. Taigi dabar Smalsiukas vėl turėtų aptikti daugiau metano atmosferoje. Bet kol kas neaptinka. Gali būti, kad metano pagausėjimas dar ateis, bet šiuo metu jau praėjo tas rudens laikotarpis, kai praeitą kartą buvo pagausėjimo maksimumas. Taigi greičiausiai praeitą Marso rudenį Smalsiukas aptiko tik vienkartinį reiškinį.

***

Marso kolonizavimas. Kada žmonijai reikėtų kolonizuoti Marsą? Dabar! atsako „SpaceX“ vadas Elonas Muskas. Dabar pirmą kartą žmonija turi tam technines galimybes, o šis galimo kolonizavimo langas nebus atviras amžinai. Taigi, E. Musko teigimu, turime juo pasinaudoti, ir kuo greičiau, kol neužsivėrė. Taip žmonija taptų daugiaplanetine gyvybės forma ir apsisaugotų nuo išnykimo, net jei kas baisaus nutiktų Žemėje. Aišku, Marso kolonizavimas nebus lengvas, jam sutrukdyti gali ir techninės problemos, ir gyvybės Marse aptikimas, bet E. Muskas įsitikinęs, kad visos problemos išsprendžiamos.

***

Encelado geizeriai. Dar 2005 metais zondas „Cassini“ aptiko geizerius, trykštančius pro Saturno palydovo Encelado paviršių kaustančius ledynus. 2009-aisiais buvo pastebėta, kad tie geizeriai silpsta. Dabar paaiškėjo, kad silpsta jie ir toliau, o per dešimtmetį prarado 30–50 proc. galios. Kodėl taip yra – neaišku. Kol kas pasiūlytos dvi hipotezės: arba geizerių kanalai užanka dėl šąlančio ledo, arba mažėja slėgis Encelado popaviršiniame vandenyne. Pirmuoju atveju neaišku, kodėl visi geizeriai silpsta vienu metu, antru atveju neaišku, kodėl tas slėgis turėtų mažėti. Taigi klausimų kol kas daugiau, nei atsakymų. Ir gali būti, kad atsakymas nebus surastas iki kitos Saturno misijos, kuri gali būti skirta ir Encelado čiurkšlėms tyrinėti.

***

Plutono duobės. Paskelbtos dar dvi ypatingai aukštos raiškos Plutono paviršiaus nuotraukos. Jose matome Sputniko lygumos pakraštį ir ledo kalnus šalia. Nuotraukų raiška – apie 80 metrų viename pikselyje, taigi galima įžiūrėti gana smulkius paviršiaus darinius, tokius kaip tamsios juostos, vagojančios lygumą, ir šviesūs įdubimai tarp jų. Manoma, kad duobutės atsirado, kai kažkoks skystis (galbūt metanas ar etanas) tekėdamas suformavo balutes, vėliau sustingo, suskaldė paviršiaus vandens ledą ir tada išgaravo.

***

Planetų debesys. Šiuo metu žinome tūkstančius egzoplanetų, tačiau atmosferų spektrai išmatuoti tik keliose dešimtyse. Įdomu, kad dalyje jų nematyti vandens spektrinių signalų; tai gali reikšti, kad šios planetos formavosi „sausos“, t.y. protoplanetiniuose diskuose vanduo buvo išgarintas. Visgi tokia situacija gana mažai tikėtina, nes masyvios planetos (kurių atmosferų spektrus turime) turėtų formuotis toli nuo žvaigždžių, kur vandens pilna. Dabar išmatavę dešimties Jupiterio tipo planetų spektrus, astronomai nustatė, kad jose yra labai nevienodas debesuotumas. Maža to, vandens spektrinių linijų stiprumas koreliuoja su debesuotumu – kuo debesų daugiau, tuo mažiau matyti vandens. Taigi vandens molekulės tiesiog pasislepia po debesimis ir turbūt visos Jupiterio tipo egzoplanetos atmosferos vandens turi gana daug. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

Apskritai Jupiterio tipo egzoplanetos yra svarbios ir gyvybei tinkamų sistemų paieškai. Kiek žinome apie Saulės sistemos formavimąsi, Jupiteris labai daug prisidėjo prie jos centrinės dalies išvalymo ir sudarė tinkamas sąlygas gyvybei Žemėje vystytis. Taigi norėdami aptikti analogiškų sistemų prie kitų žvaigždžių, turėtume ieškoti Jupiterio analogų. O tokių yra nedaug – naujausi modeliai, kuriais tikrinta, kiek patikimi yra dabartiniai stebėjimai, leidžia spręsti, kad į Jupiterį mase ir orbitos periodu panašių planetų turi tik kas trisdešimta žvaigždė. Taigi galima pagrįstai įtarti, kad į Saulės sistemą panašių planetinių sistemų rasti nebus paprasta tiesiog dėl to, kad tokių sistemų yra labai nedaug. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

***

Žvaigždžių vardai. Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė pirmojo konkurso egzoplanetų ir žvaigždžių vardams rezultatus. Daugiau nei pusė milijono balsavusiųjų išrinko 14 žvaigždžių ir 31 planetos vardus. Pavyzdžiui, žvaigždė Vėžio 55 nuo šiol vadinsis Koperniku, o aplink ją besisukančios penkios planetos – kitų astronomų vardais. Visus naujus vardus su trumpais paaiškinimais rasite čia.

***

ESA nuotr.

Savaitės paveiksliukas – mistiškai graži jauna žvaigždė ir iš jos lekiančios čiurkšlės, kartu žinomos kaip objektas HH 24. Tokios čiurkšlės stebimos daugelyje jaunų žvaigždžių, manoma, kad jos susiformuoja, kai nupučiama į žvaigždę krentanti protoplanetinio disko medžiaga.

***

Savaitės filmukas – apie mano mėgstamiausią temą: juodąsias skyles. Iš kur jos atsiranda, kaip vystosi, kur dingsta, jei apskritai kada nors dingsta.

Žvaigždžių karai. Pabaigai atiduosiu duoklę „Žvaigždžių karams“. Prisipažinsiu, kad nesu ypatingas šių filmų fanas – na, fantastika kaip fantastika, suprantu nostalginę vertę, bet man jie nepaliko tokio milžiniško įspūdžio, kokiu yra įsirėžę į populiariąją kultūrą. Visgi „Žvaigždžių karų“ pėdsakas juntamas ne tik menuose, bet ir moksle. Kaip ir nemažai geros fantastikos, šiuose filmuose vaizduojamos fantastinės technologijos ar moksliniai atradimai įkvėpė tyrėjus visame pasaulyje. Ir dabar jau turime skraidančių motociklų bei traukiančių spindulių analogus, įvairūs robotai atlieka vis daugiau darbų, o apie hipererdvines keliones kalbama bent jau kaip apie teoriškai įmanomą dalyką. Plačiau apie tai, kaip „Žvaigždžių karų“ technologijos virsta realybe, galite paskaityti space.com straipsnyje.

Tekstas publikuotas tinklalapyje konstanta.lt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close