captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nustačius naujas „gyvybės zonos“ ribas, Žemė atsidūrė jos pakraštyje

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta.
 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta.

Kaip tik pagal gyvybės poreikius ir kaip tik tiek, kiek pakanka, kad vanduo būtų skysto būvio. Tačiau astronomai skaičiavimais patikslino „gyvybės zonos“ ribas ir paaiškėjo, kad Žemė, kurioje gyvybė tarpsta, yra pačiame šios zonos pakraštyje.

„Gyvybės zona“ įvairaus karštumo žvaigždžių atžvilgiu (nuotolis nuo žvaigždės vertinamas astronominiais vienetais (AV, angl. – astronomical unit, AU), kur vienas AV lygus 150 mln. km

Tyrėjai įsitikinę, kad jų tyrimo rezultatai iš esmės paveiks egzoplanetas tyrinėjančių kolegų mėginimus atrasti pasaulius, kuriuose galėtų egzistuoti nežemiška gyvybė.

„Tai turės reikšmingos įtakos daugeliui egzoplanetų, kurios įvertintos kaip skriejančios „gyvybės zonoje“, - tvirtina tyrimui vadovavęs Pensilvanijos valstijos universiteto astronomas Ravi Kumaras Kopparapu.

Minėto universiteto Geomokslų fakulteto tyrėjų kolektyvas sukūrė patobulintą „gyvybės zonos“ aplink žvaigždę nustatymo modelį. Lyginant su senuoju modeliu, „gyvybės zona“ pagal naujuosius standartus pasistūmėjo tolėliau nuo žvaigždės. Su tyrimo rezultatais mokslininkai supažindina žurnale „Astrophysical Journal“.

Naująsias „gyvybės zonos“ ribas tyrėjai nustatė pagal naujausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijos duomenis. Ankstesniame modelyje vanduo ir anglies dvideginis nebuvo absorbuojami taip intensyviai, tad „gyvybės zonos“ statuso reikalavimus atitinkančios planetos turėdavo būti arčiau žvaigždės.

Pagal naująjį modelį, kai kurios iš atrastų egzoplanetų, kurios buvo įvardytos pretendentėmis, kuriose galimai egzistuoja nežemiška gyvybė, tokio statuso gali netekti. Nors Žemė tokiu atveju atsiduria ant arčiau žvaigždės esančios „gyvybės zonos“ ribos (karščiausioje zonoje), modelyje neatsižvelgiama į debesų atspindimą gimtosios žvaigždės šviesą ir šilumą – debesys gali atlikti svarbų klimato stabilizavimo vaidmenį.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...