captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mokslo ekspresas“. Kaip atsiranda arba formuojasi istorinė atmintis?

„Atminties kultūros konceptas, plačiai taikomas visame pasaulyje, buvo sukurtas tyrinėjant ne XIX ar XX amžių, o senąją Egipto kultūrą. Per prisiminimus apie praeitį buvo bandoma formuoti žmonių grupes, formuoti vertybes ir keisti visuomenę“, – aiškina istorikas dr. A. Nikžentaitis, koordinuojantis atminties kultūroms skirtą projektą. 
Laidos autorius R. Maskoliūnas, BFL nuotr.
Laidos autorius R. Maskoliūnas, BFL nuotr.

„Atminties kultūros konceptas, plačiai taikomas visame pasaulyje, buvo sukurtas tyrinėjant ne XIX ar XX amžių, o senąją Egipto kultūrą. Per prisiminimus apie praeitį buvo bandoma formuoti žmonių grupes, formuoti vertybes ir keisti visuomenę“, – aiškina istorikas dr. A. Nikžentaitis, koordinuojantis atminties kultūroms skirtą projektą.

Egiptologas Janas Asmanas buvo šios atminties kultūrų teorijos kūrėjas. Jis analizavo, kaip naudojama praeitis, kokie praeities elementai buvo atsimenami senovės Egipte. Paaiškėjo, jog schema, atrasta tyrinėjant atmintį apie senąjį Egiptą, su išlygomis tinka šių laikų atminties kultūrų tyrinėjimams. Tad kaip atsiranda arba formuojasi istorinė atmintis? Esmė ta, kad į praeitį žiūrima iš dabarties situacijos ir atsirenkama tai, kas svarbu dabarčiai. Taip nutiko ir Lietuvoje.

„Kalbant apie bet kokį reiškinį, svarbu reiškinio genezė ir dabartinė situacija. O laikotarpis tarp genezės ir dabartinės situacijos yra tuščia skylė. Jeigu paimsime teiginį ir palyginsime, kaip atsimenama mūsų nacionalinė istorija, mes viską pradedame nuo Mindaugo, bet kas vyko XVII–XVIII amžiuje, visuomenėje beveik nieko nežinome. Tuomet vėl prisimename nesenos ateities įvykius, tokius kaip karai, deportacijos ir t. t.“ – sakė istorikas.

Toks yra atminties kultūros dėsnis. Jis pagrįstas mūsų fiziologiniais ypatumais. Žmonija turi elgsenos schemas, kurios tinka įvairioms visuomenėms. Minimos skylės tarp genezės ir dabarties paaiškinamos tuo, kad žmogus tiesiog negali visko prisiminti. Todėl išskiria tik svarbiausius dalykus. Tačiau galima taikyti įvairias priemones, diegiant norimą atminties kultūrą.

Pavyzdžiui, senovės Egipto religija buvo sudėtinga politeistinių tikėjimų ir ritualų sistema, kurie buvo svarbi visuomenės gyvenimo dalis. Ji grindžiama egiptiečių sąveika su daugybe dievybių, valdžiusių gamtos jėgas. Savo ruožtu faraonas buvo vienintelis dievybių ir dievų vietininkas Žemėje ir karališkieji festivaliai, kuriuose aktyviai dalyvavo visuomenės nariai, buvo efektyvi priemonė stiprinti faraono prestižą.

„Kitas dalykas, pastebėtas tyrinėjant senojo Egipto atminties kultūrą, yra tai, kokiomis formomis įtvirtinama atmintis apie vienus ar kitus įvykius tampa visuomenės nuosavybe. Čia pagrindinis dalykas yra ritualai, šventės“, – aiškina A. Nikžentaitis.

Lietuviška tapatybė taip pat nėra sustingęs produktas. Netgi visai neseniai, XXI amžiaus pradžioje, įvyko vienas įdomus lietuvių tapatybės pokytis. Atkūrus nepriklausomybę, buvo bandoma atgaivinti tarpukario laikotarpiu dominavusią atminties kultūrą, kurios centre stovėjo didieji kunigaikščiai. Valdovų rūmai turėjo tapti viena svarbiausių atminties vietų. Bet įvyko lūžis ir kunigaikščių laikotarpį ant atminties kultūrų pjedestalo pakeitė Lietuvos nepriklausomybės praradimo ir atgavimo laikotarpis. Kas konkrečiai nulemia tokius pokyčius ir formuoja atminties kultūras?

„Buvo aiški ir nesudėtinga sistema: pirma grandis – tam tikros visuomenėje egzistuojančios idėjos arba intelektualai, antra grandis – politinė parama ir trečia – masinės informacijos priemonės. Ši trinarė sistema buvo įžvelgiama ir senovės Egipte. Ji veikė pakankamai sėkmingai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Bet paskutiniu metu galima pastebėti, kad globalėjančiame pasaulyje trinarė sistema ima nebeveikti. Čia vietoj politikos atsiranda trečiasis segmentas – atskirų atminties kultūros segmentų komercinis patrauklumas“, – kalba istorikas.

Paprastai sakant, žiniasklaida pasičiumpa vieną ar kitą vartotojui patraukliausią istoriją ir ją ima propaguoti. Štai kodėl, tarkime, Vokietijoje tapatybės formavimas dabar pamažu ima slysti politiniam elitui iš rankų. Globaliame pasaulyje politikas praranda moralinio autoriteto vaidmenį, o masinių informacijos priemonių globalizacija daro didžiulę įtaką atminties kultūros formavimui.

Atminties kultūros intensyviai tyrinėjamos daugelyje šalių. Kaip jos padeda visuomenei ar valstybei suformuoti savo tapatybę ir suprasti, kokie yra kaimynų ketinimai –  Rolando Maskoliūno laidoje „Mokslo ekspresas“ sekmadienį 18.15 val. per LRT televiziją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...